Vėžys išlieka viena grėsmingiausių ligų, o jo atsiradimą lemia daugybė veiksnių. Kaip kasdienė mityba ir gyvenimo būdas gali tapti mūsų sąjungininku kovoje su onkologinėmis ligomis? Apie tai plačiau kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvensenos medicinos studijų programos vadovu, gyvensenos medicinos kompetencijų ir klinikinių algoritmų pradininku Lietuvoje, biomedicinos mokslų daktaru Tomu Vaičiūnu.
Pagrindiniai vėžio rizikos veiksniai: nuo paveldėjimo iki gyvensenos
Anot dr. T. Vaičiūno, šiuolaikinė klinikinė praktika ir moksliniai tyrimai išskiria tris pagrindines onkologinių ligų rizikos veiksnių grupes. Pirmoji – nuo asmens nepriklausomi veiksniai, tokie kaip paveldimumas. Antrajai grupei priklauso iš dalies priklausomi veiksniai: infekciniai susirgimai ir persirgtos ligos. Trečioji ir, ko gero, svarbiausia grupė apima žmogaus elgsenos ir gyvensenos veiksnius. Tai netinkami mitybos įpročiai, rizikinga elgsena (rūkymas, alkoholio vartojimas), fizinis pasyvumas, perteklinis ir neracionalus vaistinių preparatų vartojimas, taip pat psichologinis atsparumas bei stresas. Manoma, kad pastarieji sudaro daugiau kaip pusę visų priežasčių. Be to, susirgus sunkia onkologine liga, gyvensenos veiksniai gali turėti lemiamą įtaką gydymo efektyvumui, savijautai aktyvaus gydymo laikotarpiu ir atsistatymui po modernių farmakologinių intervencijų.
Mitybos įtaka vėžio vystymuisi ir gydymo efektyvumui
Mityba yra vienas iš stipriausių gyvensenos rizikos veiksnių. Dr. T. Vaičiūnas pabrėžia, kad būtent mūsų lėkštės turinys turi milžinišką reikšmę. Klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai patvirtina, jog perdirbti mėsos produktai priskiriami prie pirmos grupės kancerogenų, o raudona mėsa – prie antrosios grupės kancerogenų. Tai junginiai, kurie didina onkologinių ligų riziką ir skatina vėžio ląstelių vystymąsi. Gausus sočiųjų riebalų ir paprastojo cukraus vartojimas bei perdirbti produktai ne tik blogina gydymo efektyvumą, bet ir ilgina atsistatymo laiką po aktyvaus gydymo.
Priešingai, maistas, kuriame gausu polifenolių, beta-gliukanų, fitosterolių, mikro- ir makroelementų, tirpiosios ir netirpiosios ląstelienos, omega-3 riebalų rūgščių, kelis ar net keliolika kartų sumažina įvairių onkologinių ligų riziką.
O susirgus, tokia mityba padeda greičiau atsigauti.
Naujausi mokslo atradimai: žarnyno mikrobiota ir lėtinis uždegimas
Šiuolaikiniai mokslininkai ypatingą dėmesį skiria storojo ir plonojo žarnyno mikrobiotai bei jos galimai reikšmei onkologinių ligų vystymuisi. Didelis dėmesys skiriamas ir lėtiniam, sisteminiam uždegimui, kurio vystymuisi žmogaus organizme milžinišką įtaką daro mitybos įpročiai. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad įvairūs lėtiniai susirgimai, tokie kaip virškinamojo trakto, endokrinologiniai ar autoimuniniai, ženkliai padidina onkologinių ligų vystymosi riziką.
Kokių produktų vengti ir ką įtraukti į kasdienį racioną?
Lietuvoje nesubalansuotos gyventojų mitybos pasekmės atsispindi sergamumo rodikliuose: kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė mirčių priežastis, o antroje vietoje – vėžys. Didžiausią riziką kelia perdirbtų augalinės ir gyvulinės kilmės produktų vartojimas, perteklinis sočiųjų (vadinamųjų „blogųjų“) riebalų vartojimas. Tai apima gyvulinės kilmės produktus (mėsa ir jos gaminiai, pieno produktai), perdirbtus augalinės kilmės produktus (kokosų ir palmių aliejus) bei gausų paprastojo cukraus suvartojimą (balti miltai ir jų produktai, pridėtinis cukrus, sintetiniai saldikliai).
Tačiau svarbu ne tik tai, ką reikėtų apriboti, bet ir ką būtina įvesti į kasdienį racioną. Moksle vis garsiau diskutuojama apie mitybą kaip ligų prevencijos veiksnį. Kasdienėje mityboje galime gauti visą spektrą oksidacinį stresą mažinančių junginių, polifenolių, beta gliukanų, mikro ir makro elementų, vitaminų, baltymų įvairovės, gausiai ląstelienos ir sveikųjų riebalų. Idealiame racione turėtų dominuoti pilnagrūdės (visadalės) grūdinės kultūros, vaisiai, uogos, šakninės ir lapinės daržovės, ankštiniai produktai, šiek tiek sėklų ir riešutų. Jei šis pagrindas pasiektas, šalia galite dėti mėgstamo lieso pieno produkto ar liesos baltos mėsos (pvz., triušienos) porciją.
Vėžys ir cukrus: ar mitas, ar realybė?
Populiari nuomonė, kad vėžys „minta“ cukrumi, reikalauja sisteminio požiūrio. Gausiai vartojant maisto produktus, praturtintus paprastu cukrumi (trumpąja angliavandenių grandine), tokius kaip balti miltai, perdirbti produktai, pridėtinis cukrus, saldūs sintetiniai pakaitalai, dažnai kartu su jais vartojami ir sotieji ar hidrinti riebalai (įvairūs kepiniai, saldėsiai, perdirbti pusfabrikačiai). Ši junginių kombinacija yra vienas iš didesnių onkologinių ligų rizikos veiksnių.
Egzistuoja ir „kitoks cukrus“, didinantis onkologinių ligų riziką – tai junginys, pavadintas trimetil-amino-oksidu (TMAO). Tai gyvulinės kilmės L-karnitino (aminorūgšties) ir cholino (į B grupės vitaminus panašios vandenyje tirpios medžiagos) skilimo produktas virškinamajame trakte. TMAO susidaro gausiai vartojant raudonos mėsos produktus. Nuo 2016 metų Pasaulio sveikatos organizacija raudonos mėsos produktus priskiria prie pirmos ir antros grupės kancerogenų, didinančių onkologinių ligų riziką.
Priešvėžinis mitybos racionas: vitaminai, mineralai ir polifenoliai
Svarbu užtikrinti ne tik maistingo, sotaus maisto, bet ir oksidacinį stresą mažinančių produktų suvartojimą. Racionas turėtų būti gausus polifenolių, beta-gliukanų, fitosterolių, tirpiosios ir netirpiosios ląstelienos. Taip pat atsižvelgti į produktų glikeminį krūvį. Mitybą būtina praturtinti baltymais (jei sunku ryti, patariama vartoti skysta forma). Itin vengti perdirbtų maisto produktų, stipriai apriboti sočiųjų riebalų (gyvulinės kilmės ir perdirbtų augalinės kilmės produktų) suvartojimą. Juos rekomenduojama keisti polinesočiosiomis ir mononesočiosiomis riebalų rūgštimis, esančiomis augalinės kilmės produktuose (alyvuogės, avokadas, nedideli kiekiai šalto spaudimo alyvuogių ar sėklų aliejų) ir jūros gėrybėse. Apriboti paprastojo cukraus (baltų miltų produktai, pridėtinis cukrus, stipriai perdirbti produktai) suvartojimą. Didesnį dėmesį, pagal galimybes ir toleranciją, skirti pilnos struktūros grūdinėms kultūroms ir tirpiajai ląstelienai – uogoms, vaisiams.
Polifenolių nauda ir efektyvus pasisavinimas: naujausios technologijos
Polifenoliai pastaraisiais dešimtmečiais intensyviai tyrinėjami dėl jų didelės naudos sveikatai. Pavyzdžiui, kurkuminoidai, veikliosios ciberžolės (Curcuma longa) medžiagos, efektyviai trikdo daugelį onkologinių ląstelių signalų perdavimo būdų, todėl kurkuminas gali būti naudingas vėžio vystymosi ir progresavimo stabdymui. Tyrimai su storosios žarnos, burnos ir kepenų karcinomomis rodo teigiamą kurkumino poveikį. Be to, kurkuminas yra puikus antioksidantas, padedantis organizmui greičiau atsistatyti po terapinio gydymo ir netgi gali švelninti chemoterapijos šalutinius poveikius.
Vis dėlto, naudingų polifenolių poveikio galima tikėtis tik vartojant pakankamas jų koncentracijas ir užtikrinant gerą biologinį prieinamumą. Deja, kurkuminas ir resveratrolis blogai pasisavina, nes per maždaug 30 minučių yra metabolizuojami kepenyse ir paverčiami į tirpias formas, kurios prasčiau panaudojamos ir greitai pasišalina. Be to, šie junginiai sunkiai kaupiasi audiniuose. Svarbu ir gamybos forma: ciberžolės milteliuose farmakologiškai aktyvių kurkuminoidų tėra keli procentai, o ekstrakte jų gali būti 95–97 procentai.
Pažangios technologijos geresniam pasisavinimui
Pagerinti veikliųjų medžiagų bioprieinamumą galima pasitelkiant pažangias nanotechnologijas. Pavyzdžiui, efektyvaus pasisavinimo technologija „Miosol®“ leido Lietuvos mokslininkams sukurti skystą, efektyviai pasisavinamą dviejų polifenolių – kurkumino ir resveratrolio – formą viename. Mikroskopinės, mažesnės už plauką mikrokapsulės skystyje veikia kaip vitaminų, mineralų ir augalinių ekstraktų pernašos sistema. Ji yra iki 100 kartų mažesnė už ląstelės dydį ir užtikrina iki 6 kartų didesnį veikliųjų medžiagų pasisavinimą bei patogų vartojimą skysta forma. Tai itin aktualu jautrioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, onkologiniams pacientams, kurių skrandis ir kepenys gali būti pažeisti gydymo.
Skysti polifenoliai nedirgina skrandžio, o mikrokapsulėse esančios veikliosios medžiagos yra apsaugotos nuo skrandžio rūgščių. Be to, vienas kurkuminas organizme pasisavinamas prastai. Norint tai pagerinti, jį reikia vartoti junginyje su kitu polifenoliu – resveratroliu. Taip užtikrinama, kad abu junginiai išlieka farmakologiškai aktyvūs ir vienas kitą papildo, veikdami sinergiškai. Būtent todėl Lietuvos mokslininkai, ieškodami efektyvesnės polifenolių formos, sukūrė minėtą skystąjį resveratrolio ir kurkumino derinį, panaudodami efektyvaus pasisavinimo technologiją „Miosol®“.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.