Kiekvienas trokšta gyventi ilgą ir pilnavertį gyvenimą, o medicinos pažanga šiandien leidžia tai pasiekti lengviau nei bet kada anksčiau. Gydytojai specialistai pabrėžia, kad ilgaamžiškumo paslaptis slypi ne tik ligų gydyme, bet ir aktyvioje prevencijoje bei kasdienėje organizmo priežiūroje. Apie tai, kas padeda išlaikyti gerą fizinę ir psichinę sveikatą, pristabdyti senėjimą ir išvengti sunkių ligų, kalba žinomi medikai.
Smegenų sveikata – ilgaamžiškumo raktas
Anot neurologo, knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ autoriaus, med. m. dr. Jokūbo Fišo, norint prailginti ir kokybiškai išlaikyti gyvenimo laikotarpį, būtina kompleksiška priežiūra. „Ligų nustatymas, jų gydymas ir prevencija – visa tai yra kompleksinių priemonių visuma, kuri gerokai pailgina gyvenimo trukmę: moterų – iki 81,5 metų, o vyrų – iki 71-erių. Dar prieš 10 metų skaičiai buvo žymiai prastesni“, – teigia gydytojas J. Fišas.
Pasak specialisto, proto ir kūno sveikatai iki pat senatvės išlaikyti ypač svarbus vienas pagrindinių žmogaus organų – smegenys. „Norint išlaikyti gerą sveikatą metams bėgant, pirmiausia reikia saugoti savo smegenis. Kuo ilgesnė žmogaus gyvenimo trukmė, tuo daugiau atsiranda įvairios demencijos atvejų. Per metus nuo 0,5 iki 1 proc. galvos smegenų aktyvių ląstelių žūva ar atrofuojasi. Tačiau smegenų ląstelės turi savybę atsinaujinti. Tam tikros priemonės gali paskatinti tokį procesą“, – kalbėjo gydytojas.
Visapusiška organizmo priežiūra: nuo mitybos iki streso valdymo
Tačiau tinkama smegenų veikla nėra vienintelis dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. Neurologas pabrėžia visapusišką organizmo funkcijų palaikymą. „Reikėtų kontroliuoti cholesterolį ir gliukozę, arterinę hipertenziją, palaikyti fizinį aktyvumą, optimaliai maitintis. Taip pat labai svarbus kokybiškas miegas, nutukimo prevencija, jos kontrolė, gydymas ir, aišku, kova su stresu. Visiškai sveikam žmogui dabartiniu požiūriu optimaliausia yra mityba su polinkiu į Viduržemio jūros dietą, tačiau yra pastebėta, kad ir kitos dietos gali suteikti panašius rezultatus“, – patarė J.
Fišas.
Kaip lėtinti senėjimą ir kovoti su ligomis?
Aptardamas senėjimo procesų įtaką sveikatai, gydytojas J. Fišas ne tik įvardino ligas, bet ir būdus, kaip jų išvengti. „Tam tikrame amžiaus tarpsnyje gydytojų uždavinys yra stabdyti senėjimo procesus, kad tas riedėjimas nuo kalno nebūtų greitas. Galima su senėjimo procesais kovoti naudojant antioksidantus, kurie naikina laisvuosius radikalus, sukeliančius vėžį, kraujagyslių uždegimą, infarktus, insultus, demencijas. Vyrams svarbu prevenciškai saugotis nuo prostatos vėžio, moterims – nuo krūties vėžio, gimdos kaklelio susirgimų. Būtinai turime papildomai naudoti priemones, kurios yra laikomos sveiko maisto ingredientais: mineralus, omega-3 ir polifenolius“, – patarimais dalinosi neurologas.
Vėžio prevencija ir sveikas gyvenimo būdas
Deja, senėjimo procesui įsibėgėjus organizmą gali užpulti ir viena grėsmingiausių ligų – vėžys. Anot gydytojo onkologo, chirurgo, prof. Valerijaus Ostapenko, šios ligos rizikas dažnai iššaukiame patys. Jai pradėjus progresuoti, organizmas pats savaime susitvarkyti jau nebegali. „Organizmas sensta, keičiasi imunitetas, keičiasi tam tikri organizmo parametrai ir funkcijos. Ląstelė gyvena taip, kaip organizmas jai nurodo. Jeigu mes gyvename nesveikai, be jokios abejonės, tai yra dirgiklis organizmui. Tuomet susidaro tam tikros rizikos veiksniai, kurie anksčiau arba vėliau gali išaugti ir į onkologinį susirgimą. Jei mes nuolat turime problemų su uždegimu, ląstelės gali pakisti. Kai atsiranda ir pradeda vystytis navikas, tuomet jis jau neklauso organizmo nurodymų“, – kalbėjo chirurgas V. Ostapenko.
Norint išvengti tokių susirgimų, gydytojas primena apie prevencijos svarbą. „Medikai seniausiai paskaičiavo ir žino, kad geriau pagalvoti apie tai, ką mes galime padaryti, kad nesusirgtumėme, nei kovoti su liga. Dėl to PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) daug kalba apie sveiką gyvenimo būdą. Kad išvengtume onkologinių ligų, turime prisiminti apie savo sveikatą, nueiti pas gydytojus, pasitikrinti, pasidaryti tam tikrus tyrimus“, – apie prevencijos būtinybę kalbėjo gydytojas.
Imunitetą stiprinti galime kasdien, gaudami naudingų medžiagų su maistu. Jeigu reikiamo kiekio elementų su maistu suvartoti nepavyksta, mityba reikėtų papildyti. „Ką mes gauname iš gamtos, be jokios abejonės, turi žymiai didesnę vertę, nes tokių produktų vertingos medžiagos yra geriau įsisavinamos organizme. Gera nuotaika, sveikas gyvenimas, mityba, vitaminų terapijos, antioksidantai, kova su laisvaisiais radikalais, be jokios abejonės, turi reikšmę. Pavyzdžiui, polifenoliai – viena iš puikių sveikatinimo galimybių. Organizmas juos naudoja savo reikmėms tam, kad ligos neišsivystytų. Jeigu galvojame vartoti antioksidantus, be jokios abejonės, geriau kreiptis į vaistinę, kad patartų ką geriausia išsirinkti“, – apie organizmo stiprinimą pasakojo chirurgas.
Aktyvi senatvė ir mitybos papildai: asmeninė patirtis
Savo sveikatinimo kelione dalijasi ir M. Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto psichologijos katedros dekanė Danguolė Kasperavičienė, kuri garbaus amžiaus nutarė nepasiduoti senėjimui. Ji žiniomis apie aktyvų gyvenimo būdą, psichologinę pusiausvyrą ir tinkamą mitybą dalijasi su universiteto klausytojais. Anot Danguolės, tinkami kasdieniai pasirinkimai jai padeda gyventi pilnavertišką gyvenimą. „Su amžiumi atsiranda tokių ligų, kurių jaunystėje nebuvo. Sportuoju tam, kad tokiame amžiuje išlikčiau pozityvi ir aktyvi. Mūsų universitete šiemet įsikūrė diskogolfo klubas „Mčtau“. Aš jį ir lankau“, – pasakojo dekanė D. Kasperavičienė.
Sportas nėra vienintelis dalykas, padedantis palaikyti geras organizmo funkcijas. „Vaistai, maistas ir papildai turi derėti ne tik tarpusavyje, bet ir tikti mūsų organizmui. Mano organizmui reikia stiprinti imuninę sistemą ir gerinti atmintį. Mano gyvenime įvyko atradimas – radau naudingą maisto papildą. Apie jį išgirdau iš savo kurso draugų ir nuėjau pasikonsultuoti su vaistininku. Maisto papildas, kurį naudoju, padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų. Jis yra labai stiprus antioksidantas, kuris stiprina imuninę sistemą. Jis sudarytas iš tokių komponentų, kaip ciberžolė, granatai, žalia arbata, brokoliai. Tai naudinga vien dėl to, kad mes tokių produktų tiek nesuvalgome, kad organizmas juos pasisavintų ir galėtų imuninę sistemą stiprinti tam, kad jaustumėmės sveiki“, – pasakojo D. Kasperavičienė.
Didžiosios Britanijos mokslininkai, bendradarbiaudami su Kembridžo universitetu, Nacionaliniu vėžio tyrimų tinklu ir Nacionaliniu vėžio tyrimų institutu, atliko nacionalinį dvigubai aklą II fazės klinikinį tyrimą. Jo metu iš polifenolių gausių visadalių produktų – granatų vaisių su žieve ir sėklomis, brokolių žiedynų ir žiedkočių, žaliosios arbatos ekstrakto ir ciberžolių šakniastiebių – inovatyvių technologijų dėka buvo sukurtos unikalios kapsulės. Jų vos kelios patenkina organizmui reikalingų polifenolių dienos normą. Be to, polifenolius galima vartoti be pertraukos, ne trumpiau pusės metų, o esant poreikiui – net ir visą gyvenimą, taip nuolat palaikant gerą imunitetą, bendrą organizmo būklę ir palengvinant senėjimo procesus.
Vaistininko patarimai: kaip rinktis papildus?
Vaistininkas Povilas Vilkas pastebi, kad žmonių susidomėjimas tokiais papildais gerokai išaugo. „Pastaruoju metu mes, vaistininkai, pastebėjome, kad žmonės labiau rūpinasi sveikata. Ypač juos domina, kaip pastiprinti imunitetą, kuris atsakingas už visapusišką organizmo atsparumą įvairioms ūmioms ir lėtinėms ligoms. Todėl renkantis patariu atsižvelgti, ar preparatas yra sertifikuotas ir įvertintas mokslininkų“, – kalbėjo vaistininkas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.