Gyventi ilgiau ir sveikiau – daugelio troškimas. Nors kartais manoma, kad mūsų ilgaamžiškumą lemia tik genai, mokslininkai atskleidžia, jog kasdieniai įpročiai ir aplinka turi gerokai didesnę įtaką. Tyrimai rodo, kad sveiki įpročiai, įgyti net ir vėlesniame amžiuje, gali ženkliai prailginti gyvenimo trukmę. Ypatinga reikšmė teikiama mitybai ir socialiniams ryšiams.
Mitybos galia: kiek metų gali pridėti „mėlynųjų zonų“ dieta?
Anot ilgaamžiškumo tyrinėtojo Dano Buettnerio, mityba yra vienas iš esminių veiksnių. Jis teigia, kad vidutinė 20 metų moteris, pasirinkusi „mėlynųjų zonų“ tipo dietą, galėtų gyventi apie 10 metų ilgiau. Šios dietos pagrindas – natūralus, daugiausia augalinės kilmės maistas, kuriuo minta ilgiausiai gyvenantys žmonės pasaulyje. Vyrams toks mitybos pokytis galėtų pridėti net 13 papildomų gyvenimo metų. D. Buettneris pabrėžia, kad net ir sulaukus 60-ies metų, tokia mityba vis dar gali padovanoti papildomus 6 gyvenimo metus. Tai rodo, kad niekada nėra per vėlu pradėti rūpintis savo sveikata ir keisti mitybos įpročius.
Socialinių ryšių ir aktyvių draugų įtaka ilgaamžiškumui
Visgi, ne tik tai, ką dedame į lėkštę, lemia mūsų gyvenimo trukmę. Mokslininkas pabrėžia, kad viena esminių permainų, kurią žmonės nuo 20 iki 30 metų gali padaryti jau dabar, yra susijusi su jų socialine aplinka. D. Buettnerio teigimu, geriausias būdas išlaikyti sveiką gyvenimo būdą ilgam laikui – apsupti save žmonėmis, kurių siekis yra toks pat.
„Suburkite draugų grupę, kurie poilsiauti mėgsta darydami kažką aktyvaus, – rekomenduoja jis. – Jūsų draugai turės įtakos jūsų ilgalaikiam elgesiui sveikatos požiūriu, ko gero, labiau nei bet kas kitas.“
Pats D. Buettneris praktikuoja tai, ką skelbia – dažnai mankštinasi su draugais, važinėja dviračiu ir žaidžia piklbolą. Jis tikina, kad bendras sportavimas ne tik palaiko fizinę formą, bet ir padeda užmegzti nuoširdesnius socialinius ryšius, o tai yra svarbu ir psichologinei gerovei.
Šis požiūris atspindi ir kai kurių šimtamečių žmonių patirtį. Pavyzdžiui, 102 metų Deborah Szekely pasakoja, kad kasdien eina pasivaikščioti su artima drauge ir skatina visus „susirasti draugų, kurie yra aktyvūs“. Aplinkinių įtaka yra akivaizdi ir mitybos srityje.
Ekspertas pabrėžia, kad sveikai besimaitinančio draugo turėjimas savo socialiniame rate gali padėti protingiau pasirinkti maistą ir išvengti pagundų. Jis iliustruoja tai paprastu pavyzdžiu:
„Jei visi jūsų draugai renkasi kepsnius, picas ar ką nors panašaus, tą patį valgysite ir jūs, – tvirtina jis. – Tuo tarpu susiradus draugą veganą ar vegetarą, jis jums parodys, kaip pasigaminti arba iš kur gauti gero augalinio pagrindo maisto.“
Apibendrinant, kuomet aplinkiniai žmonės reguliariai valgo visavertį augalinį maistą ir yra fiziškai aktyvūs, daug didesnė tikimybė, kad tokį įprotį išlaikysite ir jūs. Ši sinergija tarp mitybos ir socialinių ryšių yra raktas į ilgesnį, sveikesnį ir laimingesnį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.