Ilgaamžiškumo praktikos, tokios kaip protarpinis badavimas, pirtis ar šalčio terapija, vis labiau domina visuomenę. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad daugelis lietuvių jų dar nėra išbandę, dažnai pasimesdami informacijos gausoje. Genetikas, ilgaamžiškumo praktikų ekspertas dr. Vaidas Dirsė pastebi, kad nors noras gyventi ilgiau ir kokybiškiau yra didelis, net 58 proc. gyventojų dar nėra ėmęsi aktyvių veiksmų.
Nors visuomenė domisi sveikata, trūksta nuoseklumo taikant ilgaamžiškumo principus. „Ilgaamžiškumas nėra vien genų ar technologijų klausimas – tai kasdienių sprendimų visuma“, – teigia specialistai. Tyrimai atskleidžia didelį potencialų susidomėjimą gilesniu sveikatos pažinimu, tačiau dažnas domėjimasis yra paviršutiniškas, o gyventojams trūksta žinių ir paskatų nuosekliai veikti.
Trys pamatiniai ilgaamžiškumo ramsčiai
Pasak ilgaamžiškumo eksperto dr. V. Dirsės, stipriausią mokslinį pagrindą turi trys puikiai visiems žinomos praktikos: mityba, fizinis aktyvumas ir miegas.
„Tinkamai mitybai svarbiausia – subalansuotas maisto racionas, artimas Viduržemio jūros regiono mitybos modeliui, ir saikingas kalorijų kiekis. Fizinis aktyvumas – ypač raumenų jėgos palaikymas ir intervaliniai krūviai – yra vienas rimčiausių apsaugos nuo senėjimo veiksnių. O kokybiškas miegas yra pagrindinis organizmo atsinaujinimo mechanizmas“, – aiškina ekspertas.
Populiariausios ilgaamžiškumo praktikos: pirtis, badavimas ir krioterapija
Tyrimo duomenimis, populiariausia ilgaamžiškumo praktika Lietuvoje yra sauna arba infraraudonųjų spindulių terapija. Ją bent bandę yra maždaug 1 iš 5 gyventojų. Anot dr. V. Dirsės, pirties – tiek tradicinės, tiek infraraudonųjų spindulių – nauda organizmui gana gerai ištirta. „Sauna iš esmės imituoja lengvą fizinį krūvį širdžiai ir kraujagyslėms. Ji gerina kraujagyslių vidinio sluoksnio (endotelio) funkciją, mažina sisteminį uždegimą ir skatina vadinamųjų šilumos šoko baltymų gamybą – jie padeda ląstelėms tapti atsparesnėms stresui“, – aiškina medicinos mokslų daktaras.
Vis dėlto ekspertas primena, kad pirtis tinka ne visiems, todėl būtina profilaktiškai tikrintis sveikatą. Jos turėtų vengti sergantieji tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys hipertenziją, neseniai patyrę infarktą ar insultą, taip pat nėštumo metu ar esant ūmioms infekcijoms, karščiavimui.
Be pirties, minimos ir kitos moksliškai pagrįstos ilgaamžiškumo praktikos, tačiau pradedant bet kurią iš jų, vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju:
- Protarpinis badavimas: veiksmingas būdas pagerinti medžiagų apykaitą, reguliuoti insulino lygį ir skatinti ląstelių „valymosi“ procesą. „Tai ne dieta, o mitybos protokolas, kurį reikėtų derinti su dietologo ar sveikatos specialisto priežiūra“, – pabrėžia dr. V. Dirsė.
- Kalorijų ribojimas: be badavimo, vienintelis laboratorijose patvirtintas būdas prailginti gyvenimo trukmę. Svarbu užtikrinti subalansuotą ir pilnavertę mitybą.
- Šalčio terapija (krioterapija, ledo vonios): puiki priemonė kraujotakai skatinti, uždegimui mažinti ir nuotaikai gerinti. Ji „treniruoja“ nervų sistemą, didindama atsparumą stresui.
Klaidos ilgaamžiškumo kelyje ir eksperto patarimai
Ekspertas pastebi, kad domintis ilgaamžiškumu dažnai ieškoma „magiškos piliulės“ arba taikoma nenuosekliai. Šalčio terapija, pirtis ar kitos praktikos veikia tik tada, kai tampa ilgalaike gyvenimo dalimi, o ne vienkartiniu eksperimentu.
„Susidomėjus ilgaamžiškumo praktikomis, geriausia pradėti nuo diagnostikos ir specialisto konsultacijos. Būtina žinoti savo organizmo būklę: atlikti bazinius kraujo tyrimus, pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, pasidaryti genetinį tyrimą. Tik tuomet galima sudaryti individualų gyvensenos ir terapijų protokolą. Jau dabar galite nuosekliau rūpintis savimi: kasdien judėkite, sureguliuokite miego grafiką ir į lėkštę dėkite daugiau daržovių bei baltymų. Nuoseklumas duoda realiausią poveikį“, – pataria ilgaamžiškumo ekspertas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.