Miego arterijų ligos ir su jomis susiję insultai dažnai apauga mitais. Šie mitai gali klaidinti visuomenę ir trukdyti laiku kreiptis pagalbos ar imtis prevencijos priemonių. Patyręs gydytojas specialistas paneigia tris populiariausius mitus apie miego arterijas ir jų susiaurėjimą.
Miego arterijų susiaurėjimas ir insultas: amžiaus faktorius
„Nors ir tiesa, kad vyresnio amžiaus žmonėms rizika yra didesnė, miego arterijų susiaurėjimas gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms, ypač tiems, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio kiekį, serga cukriniu diabetu arba rūko. Visų šių rizikos veiksnių derinys gali lemti insultą ir jauname amžiuje”, – sako gydytojas K. Jauniškis.
Simptomų nebuvimas: ar gydymas vis dar būtinas?
„Šis teiginys yra mitas. Didelio laipsnio besimptomis vidinės miego arterijos susiaurėjimas yra pavojingas, nes gali sukelti insultą. Dėl to labai svarbu kontroliuoti rizikos veiksnius bei pasitikrinti miego arterijų būklę. Esant mažo laipsnio arterijos susiaurėjimui (iki 50 proc.) ar vidutinio (50–70 proc.) laipsnio susiaurėjimui, net ir nesant simptomų, skiriamas medikamentinis gydymas ir atliekamas reguliarus arterijų stebėjimas. Jei aterosklerozės kontrolė yra sėkminga ir situacija išlieka stabili, ir toliau lieka stebėjimas. Jei liga progresuoja, siekiant išvengti insulto, planuojamas operacinis gydymas”, – teigia specialistas.
Insulto rizika po miego arterijos operacijos
„Tai yra mitas. Operacija žymiai sumažina tiek pirmo, tiek pasikartojančio insulto riziką, tačiau jos visiškai nepanaikina. Todėl po operacijos labai svarbu toliau kruopščiai kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, vengti rūkymo bei tiksliai laikytis gydytojo paskirtų vaistų ir rekomendacijų”, – paaiškina K. Jauniškis.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.