Gydytojos Ievos Kastytės teigimu, pastaraisiais metais plastinių lytinių organų operacijų atliekama vis daugiau. Moterys vis drąsiau atkreipia dėmesį į problemas, kurias šiuolaikinė medicina sėkmingai sprendžia. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistė pasakoja apie tai, kokias sveikatos ir estetines problemas leidžia išspręsti mažųjų lytinių lūpų korekcijos, detaliai apžvelgia jų eigą ir gijimo periodą.
Kodėl moterys renkasi mažųjų lytinių lūpų plastiką?
Dažniausiai labiaplastikos prireikia pacientėms, kenčiančioms dėl mažųjų lytinių lūpų asimetrijos arba hipertrofijos – būklės, kai mažosios lytinės lūpos yra neproporcingai didelės, lyginant su didžiosiomis. Tyrimai atskleidžia, kad net šešios iš dešimties 20–40 metų amžiaus moterų susiduria su neproporcingai didelėmis mažosiomis lytinėmis lūpomis. Ši problema dažnai pasireiškia po gimdymų ar traumų, pavyzdžiui, kai blogai sugijusios mažosios lytinės lūpos tampa neelastingos ir praranda formą. Bėgant metams, didžiųjų lytinių lūpų tūris mažėja, o tai gali dar labiau išryškinti disproporciją. Be to, lytinių organų forma gali pakisti brendimo laikotarpiu, po didelio svorio netekimo ar būti įgimta.
Pacienčių amžiaus riba, besiryžtančių intymiai plastikai, yra labai plati – nuo jaunų, dar negimdžiusių merginų, pradedančių lytinį gyvenimą, iki brandaus amžiaus moterų, siekiančių atkurti komfortą ir pasitikėjimą savimi.
Kasdieniai iššūkiai: fizinis ir psichologinis diskomfortas
Moterys, susiduriančios su mažųjų lytinių lūpų hipertrofija ar asimetrija, patiria įvairių trikdžių kasdieniame gyvenime. Tai gali būti apsunkinta intymi higiena, skausmingi lytiniai santykiai, nuolatinis diskomfortas sportuojant, važiuojant dviračiu ar užsiimant kita mėgstama aktyvia veikla. Nemalonūs pojūčiai dažnai vargina net dėvint aptemptus apatinius drabužius, kelnes ar maudymosi kostiumėlį.
Ne tik fizinė, bet ir psichologinė savijauta yra paveikiama – neretai moterys kompleksuoja dėl lytinių lūpų išvaizdos, negali atsipalaiduoti intymių santykių metu, jaučia sumažėjusį pasitikėjimą savimi.
Labiaplastika: operacijos eiga ir gijimo periodas
Mažųjų lytinių lūpų plastika nėra itin sudėtinga operacija, tačiau ji reikalauja didelio kruopštumo ir tikslumo iš chirurgo. Svarbu prisiminti, jog tai – chirurginė intervencija, turinti tam tikrų rizikų. Operacija paprastai atliekama naudojant vietinę arba bendrąją nejautrą ir trunka apie valandą. Žaizda susiuvama tirpiais siūlais, todėl papildomai vykti į kliniką jų išėmimui nereikia. Jei operacija atliekama taikant tik vietinę nejautrą, pacientė namo gali vykti jau tą pačią dieną, tačiau kitą dieną rekomenduojama atvykti žaizdos apžiūrai ir perrišimui. Pasirinkus bendrąją nejautrą, patariama pasilikti klinikoje parai stebėjimui, o esant gerai savijautai, kitą dieną po apžiūros išleidžiama namo. Pooperacinis periodas paprastai nėra skausmingas, tad pacientės gana greitai gali grįžti į įprastą kasdienį gyvenimą. Vis dėlto, dvi savaites, kol gyja žaizdos, rekomenduojama naudoti paskirtas higienos priemones ir susilaikyti nuo lytinių santykių. Aktyvaus sporto ir važiavimo dviračiu reikėtų vengti apie mėnesį.
Kada planuoti labiaplastiką po gimdymo?
Laikas, kada galima ryžtis labiaplastikai po gimdymo, yra labai individualus. Jei moteris gimdė natūraliai ir patyrė plyšimų, svarbu leisti žaizdoms visiškai sugyti ir susiformuoti randams. Skubėti nereikėtų – gydytoja rekomenduoja luktelėti bent 8 mėnesius. Jeigu moteris maitina krūtimi, patartina palaukti dar ilgiau, nes operacijos metu naudojami anestetikai gali patekti į motinos pieną.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.