Šiandieniame pasaulyje viena paprasčiausių priemonių senėjimui stabdyti, manoma, yra kolageno papildai ir jo turinčios kosmetikos priemonės. Nors pastarųjų efektyvumu ilgalaikėje perspektyvoje derėtų stipriai abejoti, niekas nepasiginčys, kad šio svarbaus baltymo mūsų organizme metams bėgant mažėja. Dėl to ir sąnarius vis labiau ima mausti, ir oda nebe tokia graži ir elastinga kaip būnant dvidešimties. VU dermatovenerologė paaiškino, kaip mūsų organizmas gauna kolageno, kokių papildų verta gerti ir ar yra kokios nors naudos iš kosmetikos produktų.
Pasisaviname tik gyvūninės kilmės kolageną
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė paaiškino, kad kolagenas yra baltymas, kurio savo organizme turime mes visi. Jo randama odoje, kauluose, sąnariuose, kraujagyslėse, raumenyse, virškinamajame trakte.
„Iš principo tai yra baltymas, kuris veikia kaip klijai. Jis suriša mūsų organizmo ląsteles“, – sakė gydytoja.
Kolageną gamina mūsų organizmo ląstelės. Jį sudaro dvi aminorūgštys – prolinas ir glicinas. Iš šių aminorūgščių, kurias gauname su maistu, veikiant vitaminui C gaminamas baltymas kolagenas.
Žmonėms, norintiems turėti pakankamai kolageno, reikėtų užtikrinti visavertę mitybą, kurioje būtų pakankamai aminorūgščių. Taip pat turi netrūkti vitamino C, nes tai katalizatorius, dalyvaujantis kolageno gamyboje, kalbėjo medikė.
„Kolagenas, kurį mes suvalgome, yra suskaidomas mūsų organizme į mažesnes molekules, tada iš jų pagaminamas mums reikalingas kolagenas. Beje, kolagenas nėra vienas, žmogaus organizme yra daug tipų kolageno. Šiuo metu mokslininkai yra suskaičiavę apie 28 tipus. Populiariausias yra I tipas, jo mūsų organizme yra apie 90 proc. Odoje, plaukuose, naguose, kauluose. II tipo kolagenas įeina į sąnarių sudėtį“, – teigė I. Kisielienė.
Ji pabrėžė, kad žmogus įsisavina tik gyvūninės kilmės kolageną.
Jeigu renkamės iš papildų, galima atkreipti dėmesį, jog yra jūrinis kolagenas, gaunamas iš žuvų, taip pat yra gyvūninis kolagenas, kartais parduodamas ir veganiškas kolagenas, išgaunamas iš augalų, tačiau iš pastarojo – jokios naudos.
„Mes pasisaviname tą kolageną, kurio turi ir kiti gyvūnai. Jeigu kalbame apie maisto produktus, tai geriausias yra sultinys. Pacientams, kurie nori natūraliai gauti kolageno, rekomenduoju grįžti prie sultinio virimo namuose, tai tikrai labai sveika ir naudinga. Dabar visi perėjome prie sausų sultinių arba išvis net neverdam, tačiau jeigu planuojame virti sriubą arba troškinį, tikrai būtų pravartu nusipirkti mėsos su kaulais, sąnariais ir iš to pasidaryti gerą, kokybišką sultinį“, – rekomendavo I. Kisielienė.
Ekstremalus kolageno deficitas – itin retas reiškinys
Pagrindiniai simptomai, išduodantys kolageno trūkumą, pasak gydytojos, yra odos, nagų ir plaukų būklė. Trūkstant kolageno, ant odos pastebimos raukšlės, ji glemba, praranda elastingumą ir tvirtumą, mažiau sulaiko vandens. Pradeda trupėti plaukai, lūžinėja nagai, atsiranda sąnarių skausmas. Sulėtėja ir žaizdų gijimas, nes be kolageno ląstelės prasčiau sukimba.
Ilgalaikis kolageno trūkumas, I. Kisielienės teigimu, yra labai retas reiškinys.
„Yra genetinių sindromų, kai organizmas natūraliai negali pasigaminti pakankamo kiekio kolageno dėl tam tikrų medžiagų trūkumo. Tačiau tai reti, išskirtiniai atvejai. Jeigu mes maitinamės normaliai, gauname pakankamai medžiagų, organizmas kolageno pasigamina. Kartais būna vitamino D, geležies deficitas, bet su kolagenu taip nebūna“, – patikino pašnekovė.
Jeigu tepsiu ant odos, gal sensiu lėčiau?
Parduotuvių lentynose dažnai galima išvysti kosmetikos priemonių, išdidžiai teigiama, kad jų sudėtyje yra kolageno. Ar įvairių kremų tepliojimas ant odos turi kokį nors efektą, ar tai tėra rinkodaros triukas?
„Reikėtų pagalvoti logiškai. Kolagenas yra gana stambi molekulė. Mūsų oda stambių molekulių nepraleidžia, viskas, kas užtepama ant odos, dažniausiai ir lieka ant jos paviršiaus. Yra įvairių būdų pagerinti medžiagų patekimą pro odą, tačiau pats kolagenas kaip medžiaga odos barjero įveikti faktiškai negali. Dėl to manau, jog tepti kolageną tikintis, kad jis absorbuosis per odą ir pateks į mūsų organizmą, tikrai nevertėtų.
Kremai, į kuriuos įdėta kolageno molekulių arba papildomų medžiagų, pagerina raginio sluoksnio drėgmę, dėl to oda pradeda labiau švytėti, blizgėti, bet tai rinkodaros dalykas. Mes tą patį efektą galime pasiekti ir su kitomis medžiagomis. Jokiu būdu nesakau, kad kolageno turintį kremą dabar meskite pro langą, jeigu jūsų oda nuo jo atrodo lygesnė, švelnesnė, tikrai naudokite, tačiau nereikia turėti iliuzijos, kad tas kolagenas pateks per odą į jūsų organizmą“, – įvardijo I. Kisielienė.
Norimam tikslui – atitinkamas kolageno tipas
Jeigu kolageno papildų visgi norisi vartoti, reikia sau įvardyti, kokiu tikslu jis bus geriamas. Anot gydytojos, vienas dalykas, kai trokštama pagerinti odos būklę, kitas – kai reikia sumažinti sąnarių skausmą.
Sąnariams labiau tinka II tipo kolagenas, o odai, plaukams ir nagams labiau reikalingas I tipo kolagenas. Dažniausiai gamintojai ant pakuočių nurodo, kokio tipo kolageną parduoda.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, iš ko pagamintas tas kolagenas. I. Kisielienė dar kartą pabrėžė, jog žmogaus kūnas pasisavina tik gyvūninės kilmės kolageną, tačiau jeigu įsitikinimai ar gyvenimo būdas neleidžia rinktis tokio tipo produkto, tuomet reikėtų vartoti papildų, kuriuose yra vitamino C ir jau minėtų aminorūgščių prolino ir glicino.
„Taip pat nereikėtų pamiršti ir cinko bei vario, šie elementai taip pat labai svarbūs kolageno gamybai. Taigi yra du pasirinkimai: nusiperki papildą ir jį naudoji, ar tai būtų skystas, ar milteliai, ar tabletės, kaip kam geriau, arba naudoji priemones, iš kurių pats organizmas pasigamina natūraliai, maisto produktus ar tam tikrus papildus“, – sakė I. Kisielienė.
Ką rodo tyrimai?
Kai kurie tyrimai rodo, kad kelis mėnesius vartojant kolageno papildus gali pagerėti odos elastingumas, mažiau pasireikšti senėjimo požymiai. Kiti tyrimai parodė, jog vartojant kolageną gali padidėti su amžiumi susilpnėjusių kaulų tankis ir sumažėti sąnarių, nugaros ir kelių skausmai.
Visgi svarbu pasakyti, kad daugelis šių tyrimų yra nedideli, be to, finansuojami produktą gaminančių bendrovių, todėl egzistuoja nemaža tikimybė, jog rezultatai gali būti neobjektyvūs, rašo „The New York Times“.
Remiantis 2019 metais žurnale „Journal of Drugs in Dermatology“ paskelbta literatūros apžvalga, tikėtina, kad kai kurie iš šių privalumų yra visai realūs. Apžvalgoje rasta tam tikrų dvigubai aklu placebu kontroliuojamų tyrimų duomenų, patvirtinančių, kad kolagenas gali padidinti odos elastingumą, kaulų tankį ir bendrą odos drėgmę.
Mokslininkai sutinka, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, tačiau iš to, kas padaryta iki šiol šioje srityje, panašu, jog kolagenas vis dėlto turi pastebimos naudos.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.