Profesorius Petras Stirbys, išgelbėjęs tūkstančius gyvybių, dalijasi savo ilgaamžiškumo paslaptimi: kasdieniais, ilgais pasivaikščiojimais Kauno gamtoje. „Žmogaus kūnas yra sukurtas judėti, jeigu tik leisime sąnariams nuobodžiauti, prasidės bėdos“, – teigia P. Stirbys. Judėjimas jam – ne tik fizinės sveikatos, bet ir dvasinės ramybės bei kūrybinių minčių šaltinis. Be to, profesorius pabrėžia gyvenimo paprastumą, vengia buitinių rūpesčių ir sodybos, manydamas, kad tai atima pernelyg daug brangaus laiko.
Kelias į mediciną: pašaukimas po patirtų netekčių
Žinomo Europos kardiologų draugijos ir Niujorko mokslų akademijos nario P. Stirbio pasirinkimą tapti mediku nulėmė paauglystės išgyvenimai. Ankstyvos brolio ir sesers netektys šeimoje, o vėliau ir paties susirgimas ūminiu blauzdikaulio osteomielitu, atvėrė jam medikų darbo pasaulį. Stebėdamas ligoninėse dirbančius gydytojus, P. Stirbys susižavėjo profesija, kurią vėliau pasirinko ir siekė padėti kitiems, suprasdamas ligos naštą iš asmeninės patirties.
Lietuvos kardiologijos pionierių pėdomis
1966 metais pradėtos studijos Kauno medicinos institute P. Stirbį suvedė su profesoriumi Jurgiu Brėdikiu – charizmatiška asmenybe ir širdies elektrostimuliacijos pionieriumi Lietuvoje. J. Brėdikis tapo jo moksliniu vadovu ir įkvėpė gilintis į širdies aritmijų gydymo sritį. „Širdies elektrinės stimuliacijos sritis yra svarbi, nes įmanoma daugelį žmonių išgelbėti nuo mirties“, – pabrėžia profesorius, aktyviai dalyvavęs tarptautinėse konferencijose ir prisidėjęs prie Lietuvos medicinos pažangos.
Širdies stimuliatorių stebuklai ir ateities vizija
Profesoriaus karjeroje buvo daugybė unikalių atvejų. Ypatingai įsiminė latvis, kuriam P. Stirbys implatavo širdies stimuliatorių, veikusi ilgiau nei tikėtasi – net 25 metus. Tai buvo ženkliai ilgiau nei tuometinis 18 metų rekordas Kauno klinikose. Šis fenomenas rodo ne tik sėkmingą operacijos techniką, bet ir galimybę, kad širdis dalinai veikė savarankiškai, taupydama baterijos resursus.
Šiuolaikiniai stimuliatoriai, naudojantys ličio ir jodo baterijas, yra ilgaamžiškumo viršūnė, praėję ilgą evoliucijos kelią nuo trumpai veikiančių cinko ar gyvsidabrio, iki elektros įkrovimo reikalaujančių kadmio ir nikelio, bei pavojingų atominio šaltinio variantų. Tačiau medicinos pažanga neapsieina be iššūkių: bevieliai stimuliatoriai, nors ir žada naujas galimybes, susiduria su baterijų keitimo ir audinių apaugimo problemomis, kurioms, tikimasi, bus rasti sprendimai ateityje.
Išradėjas, akademikas ir kūrėjas: profesoriaus palikimas
Be gydytojo ir pedagogo veiklos, P. Stirbys yra ir Kaune sukurto įsukamo transveninio elektrodo išradėjas. 1990 metais jis tapo pirmuoju lietuviu, įvertintu Niujorko mokslų akademijos nario titulu, kas sustiprino pasitikėjimą Lietuvos medicinos autoritetu pasaulyje. Profesoriaus šeimoje medicinos tradicijos tęsiamos: sūnus Povilas taip pat tapo gydytoju, o žmona Angelė – vaikų kardiologe. Pensijoje profesorius aktyviai rašo prisiminimų knygą ir eilėraščių rinkinį, liudydamas, kad kūryba yra neatsiejama jo gyvenimo dalis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.