„Kiaušiniai kelia cholesterolį. Kiauliena – per riebi. Kava – kenkia širdžiai.” Taip mane mokė dešimtmečius. Ir aš tikėjau – vengiau kiaušinių, pakeičiau kiaulieną vištiena, kavą gėriau su kaltės jausmu. Kol nuėjau pas kardiologą Rimantą rutininiam patikrinimui. Jo žodžiai apvertė viską, ką „žinojau” apie mitybą.
„Kaip mityba?” – paklausė kardiologas Rimantas. „Stengiuosi vengti cholesterolio. Kiaušinių beveik nevalgau,” – atsakiau. Jis linktelėjo: „O kodėl?” „Na… širdžiai blogai. Cholesterolis.” „Kas taip pasakė?” Pagalvojau. Niekas konkrečiai. Tiesiog „visi žino”.
Ar tikrai kiaušiniai kelia cholesterolį? Kardiologo įžvalgos
Kardiologas Rimantas paaiškino: „Dietinis cholesterolis – tas, kurį valgote – daugeliu atveju minimaliai veikia kraujo cholesterolį. Šiuolaikiniai tyrimai tai rodo aiškiai. Tikroji problema – sočiosios riebalų rūgštys ir perdirbtas maistas.” „Tai kiaušiniai ne blogi?” – nustebau. „Kiaušiniai – puikus maistas. Problema ne patys kiaušiniai, o tai, su kuo juos kepate.” Jis paaiškino paprastai: jei kepi svieste – gauni daug sočiųjų riebalų. Jei kepi alyvuogių ar avokadų aliejuje – gauni naudingų riebalų, kurie net didina gerąjį HDL cholesterolį.
„Kiaušinis tas pats. Skiriasi tik aliejus,” – pasakė Rimantas. „Dvidešimt metų vengėte be reikalo.”
Tiesa apie kiaulieną: ar ji iš tiesų „per riebi“?
„O kiauliena?” – paklausiau kardiologo. „Irgi vengiau.” „Liesa kiauliena – nugarinė, kumpis be riebalų – turi tiek pat baltymų kaip vištiena. Ir mažai sočiųjų riebalų,” – patikslino Rimantas. „Bet bekonas…” – pamėginau prieštarauti. „Bekonas – perdirbtas produktas. Dešrelės – perdirbtos. Tai visai kas kita nei liesas kiaulienos kepsnys.” Kardiologas pabrėžė: problema ne kiauliena kaip tokia, o perdirbtos formos su priedais, druska, konservantais. Liesa kiauliena, paruošta paprastai – visiškai tinkamas baltymų šaltinis.
Kava: širdžiai kenksmingas gėrimas ar naudingas eliksyras?
„O kava? Girdėjau, kad kenkia širdžiai,” – teiravausi. Kardiologas Rimantas nusijuokė: „Juoda kava – be cukraus, be grietinėlės – netgi saugo širdį.
Tyrimai su trimis šimtais tūkstančių žmonių nerado ryšio tarp kavos ir hipertenzijos.” „Rimtai?” – vėl nustebau. „Rimtai. Amerikos širdies asociacija pripažįsta juodą kavą kaip širdžiai palankų gėrimą. Problema – ne kava, o tai, ką į ją pilate.” Cukrus, sirupai, grietinėlė – štai kas paverčia kavą problema. Pati kava – minimalios kalorijos, jokių kenksmingų riebalų.
Išmoktos pamokos ir nauja mitybos filosofija
Grįžau namo ir pagalvojau: dvidešimt metų vengiau maisto be priežasties. Tikėjau mitais, kuriuos „visi žino”, bet niekas netikrino. Atsisakiau gardaus maisto dėl pasenusių įsitikinimų. Dabar valgau kiaušinius kiekvieną rytą – kepu alyvuogių aliejuje, ne svieste. Kiaulieną grąžinau į meniu – liesą nugarinę, be perdirbimo. Kavą geriu juodą, be cukraus ir be kaltės.
Mano vyras stebėjosi: „Dabar valgai kiaušinius kasdien?” „Taip. Kardiologas paaiškino, kad problema ne kiaušiniai,” – atsakiau. „O kiaulieną?” – vėl paklausė. „Irgi. Liesą. Ne bekoną, ne dešreles – paprastą kepsnį.” Jis tylėjo, paskui pasakė: „Gal ir man reikėtų pas tą kardiologą. Aš irgi vengiu visko, kas skanu.” Gal ir reikėtų. Kartais geriausia, ką galime padaryti – išmokti, kad tai, ką „visi žino”, ne visada tiesa. Mokslas eina į priekį, o mūsų įsitikinimai dažnai lieka praeityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.