Skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas ir prof. kardiologas Raimondas Kubilius aptaria tai, kas dažniausiai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Profesorius atsako, kokie yra pagrindiniai šių ligų atsiradimo veiksniai ir kodėl nereikėtų aklai pasitikėti išmaniųjų įrenginių duomenimis.
Kardiologai įvardija daugiau kaip penkiasdešimt rizikos veiksnių, galinčių daryti įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos darbui.
Širdis įspėja tyliai: kodėl svarbu pažinti rizikos veiksnius
„Veiksnių atsiranda vis daugiau. Apibendrinus penkerių metų duomenis, kai buvo koronaviruso pandemija, teigiama, jog moterų kraujagyslių sienelės senėja labiau“, – teigia kardiologas.
Visuomenė ir sveikatos politikai, kardiologo teigimu, labiausiai susitelkia į tris rizikos veiksnius: padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį ir rūkymą. Jis pažymi, kad stresas taip pat reikšmingai prisideda prie širdies ligų atsiradimo, ir sako, jog medicina susiduria su problema – kaip išmatuoti streso lygį pacientams.
Stresas – tylusis širdies žudikas, prilygstantis rūkymui
„Šeimoje ar darbe patiriamas stresas prilygsta rūkymui ir iki dviejų kartų padidina kraujagyslių ligų išsivystymo riziką, – į streso žalą atkreipia dėmesį gydytojas. – Stresas labai glaudžiai sąveikauja su kitais rizikos veiksniais.“
Miego svarba ir streso įtaka
Miegas – dar viena svarbi dedamoji gerai savijautai.
„Paskutiniu metu visų dėmesys yra nukrypęs į dar vieną svarbų elgsenos veiksnį – miegą. Pabrėžiama, kad mes turime miegoti bent 6–7 valandas nepertraukiamai, nes miego trūkumas yra naujas rizikos veiksnys. Jeigu miego trūksta, aktyvuojasi įvairios patogeninės grandys, keičiasi kraujagyslių struktūra, jos senėja. Pastebėta, kad mažiau miegojęs pacientas suvalgo daugiau kalorijų. Be abejo, stresas ir miegas sąveikauja: jei žmogui nepavyksta išvyti iš galvos dieną jausto streso, natūralu, kad jam bus sunku užmigti. Atskirai vertinti pavienius rizikos veiksnius šiandien yra sudėtinga. Mes tai turėtume vertinti per įvairių rizikos veiksnių sąveikas“, – teigia medikas.
Išmanieji įrenginiai: pagalbininkai, bet ne gydytojai
Išmanieji įrenginiai, kardiologo teigimu, gali padėti stebėti miego kokybę.
Visgi specialistas įspėja, kad aklai rodomais duomenimis nereikėtų pasitikėti.
„Tyrimai rodo, kad išmanieji įrenginiai neprilygsta medicininiams prietaisams. Mūsų išmanieji laikrodžiai ne iki galo kartais išmatuoja kraujospūdį arba pervertina, pateikdami gerokai didesnius skaičius, negu jie yra iš tikrųjų“, – teigia R. Kubilius.
Nutukimas – ne tik estetinė problema, o lėtinė liga
Gydytojas sako, kad į nutukimą reikia žiūrėti kaip į lėtinę ligą.
„Nutukimas – naujoji visuomenės rykštė. Šiandien turime įvardyti naują nutukimo apibrėžimą: nutukimą turėtume vertinti kaip lėtinę ligą ir kai kūno masės indeksas yra daugiau negu 30, mes jau turėtume nutukimą aktyviai gydyti medikamentais, o jeigu kūno masės indeksas daugiau nei 27 ir yra bent vienas organo taikinio pažeidimas, tarkim, dėl nutukimo kenčia širdis, sąnariai, mes jau turėtume pradėti gydyti“, – teigia gydytojas. Jis sako, kad nutukimas kartais nebepriklauso nuo paciento valios ir vienas žmogus gali nebeįstengti suvaldyti procesų.
Kava – sąjungininkė ar priešė širdžiai?
Pasak R. Kubiliaus, kava pasižymi teigiamomis savybėmis: mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, turi priešuždegiminių savybių, saugo kepenis nuo ligų ir uždegimų.
Tiesa, specialistas akcentuoja, kad kavą geriausia gerti iki pietų.
„Kava kaip biologinė medžiaga yra palanki mūsų sveikatai. Iki keturių puodelių kavos per dieną saugi ir sveikatai palanki riba. Esant galimybei, turėtume rinktis filtruotą kavą iš kavos aparato, nes kai geriame užplikomą kavą, tirščiuose lieka daug sterolių, kurie neigiamai veikia ir didina cholesterolio sintezę mūsų organizme“, – sako jis.
Visapusiškas požiūris į stiprią širdį: kardiologo patarimai
Kardiologas R. Kubilius sako, kad vienos priemonės nėra.
„Per dieną mes turėtume pakankamai judėti – intensyviai fizinei veiklai reikėtų skirti bent 30–40 minučių per dieną. Taip pat svarbus reguliarus miegas – turime išmiegoti 6–8 valandas, kiek įmanoma palaikyti normalų kūno svorį, sveikai maitintis“, – teigia medikas. Gydytojas atkreipia dėmesį ir į biologinius veiksnius. Jo teigimu, svarbu sekti kraujospūdį, cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje.
„Šie pagrindiniai veiksniai yra sveikos širdies žemėlapis. Pacientams taip pat rekomenduočiau sulaukus 40 metų atvykti pas šeimos gydytoją ir įsivertinti nebylius rizikos veiksnius“, – sako specialistas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.