Kylant oro temperatūrai, daugelis mūsų susiduria su iššūkiais, kaip išsaugoti gerą savijautą. Tačiau ypač didelį pavojų karščiai kelia širdies ir kraujagyslių sistemai, neretai sukeldami staigius kraujospūdžio pokyčius. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologė Loreta Mikšėnaitė dalijasi vertingais patarimais, kokių papildomų priemonių imtis per karščius, norint palaikyti stabilų kraujo spaudimą. Šie patarimai itin aktualūs ne tik vasarą, bet ir visus metus, ypač žmonėms, turintiems žemą kraujo spaudimą.
Dehidratacija – didžiausias priešas: skysčių vartojimas ir mitybos įpročiai
Kardiologė pabrėžia, kad tinkamas skysčių režimas ir subalansuota mityba yra gyvybiškai svarbūs. „Du litrai vandens, arbatos, sultys, sriubos – pats tas. Negalima iš karto išgerti viso buteliuko vandens. Geriausia gaivintis mažais gurkšniais, o vanduo turėtų būti vėsus, bet ne ledinis“, – sako L. Mikšėnaitė. Taip pat ji įspėja apie kavos vartojimą: „Kava veikia kaip diuretikas, skatinantis taip reikalingų skysčių pasišalinimą. Iš pradžių kava gali trumpam pakelti kraujospūdį, bet vėliau dėl intensyvaus šlapinimosi kraujospūdis dar labiau nukris.“
Mityboje reikėtų atkreipti dėmesį į mineralų pusiausvyrą. L. Mikšėnaitė pataria įtraukti šiek tiek sūraus maisto, pavyzdžiui, sūdytos žuvies, sūrių riešutų, kietojo sūrio ar alyvuogių. „Druska sutraukia skysčius į kraujagysles, todėl padidėja kraujo tūris ir kraujospūdis“, – paaiškina kardiologė. Be to, būtina maitintis pilnavertiškai ir reguliariai, vengiant persivalgymų, nes geležies, folio rūgšties, kalio, natrio, magnio bei vitaminų B ir C trūkumas didina hipotenzijos (žemo kraujo spaudimo) riziką. „Po valgio kūne persiskirsto kraujas, jo padaugėja virškinimo organuose, o smegenyse santykinai sumažėja. Todėl išauga hipotenzijos simptomų tikimybė“, – perspėja kardiologė.
Svarbiausi gyvenimo būdo pokyčiai karščių metu
Norint apsaugoti savo širdį ir kraujagysles, būtina koreguoti kasdienius įpročius.
Žmonėms, kurių kraujospūdis žemas, rekomenduojama vasarą nešioti kompresines kojines, kas sumažins kraujo sąstovio kojose riziką. Taip pat L. Mikšėnaitė pataria vengti staigių judesių. „Kraujospūdis gali ženkliai sumažėti staigiai stojantis. Jei žinote, kad jūsų kraujo spaudimas žemas, susilaikykite nuo skubotų veiksmų. Viską darykite lėčiau, venkite staigių judesių“, – teigia kardiologė.
Nepamirškite ir miego režimo. Svarbu laikytis nusistovėjusio paros ritmo, kasdien keltis ir gultis tuo pačiu metu. „Nueikite miegoti ne vėliau 22 val., išmiegokite ne mažiau 7–8 valandų“, – sako specialistė. Nors sunkaus fizinio krūvio reikėtų vengti, ypač kaitriausiu paros metu, reguliarus ir saikingas fizinis aktyvumas yra būtinas. „Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti kraujagyslių tonusą, reguliuoja kraujospūdį. Vaikščiokite, važinėkite dviračiu, išeikite paplaukioti“, – pataria L. Mikšėnaitė, pridurdama, kad pasivaikščiojimams rinkitės ankstyvą rytą arba vakarą.
Vaistų vartojimo ypatumai karščių metu: ką būtina žinoti?
Karščiams užklupus, svarbu atkreipti dėmesį ir į vartojamų vaistų dozes. Pasak kardiologės, per karščius sumažėjus kraujospūdžiui, derėtų laikinai, atsižvelgiant į kraujo spaudimą, keisti ir vartojamų vaistų dozes. Kai arterinis kraujospūdis sumažėja, vaistų dozes taip pat reikia sumažinti.
„Nevalia vaistų drastiškai atsisakyti, nes kraujospūdis „susitvarkė“. Dozę galima sumažinti palaipsniui, bet būtų gerai, kad šeimos gydytojas pasižiūrėtų, kaip organizmas į tai reaguoja“, – patarė L. Mikšėnaitė. Ji pabrėžė, kad kraujospūdžio rodiklius reikia vertinti kelių savaičių perspektyvoje, ragino nepriimti skubių sprendimų. „Būtina įvertinti, koks kraujospūdis buvo paskutinę savaitę“, – akcentavo kardiologė. Be to, ji įspėjo, kad vasarą reikėtų mažinti šlapimą varančių vaistų dozes, nes ir taip daug skysčių pasišalina su prakaitu. „Vyresnio amžiaus žmonės, kurie geria vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo, dažnai bando negerti daugiau skysčių, nes jiems sunku vaikščioti, jie bijo nespėti į tualetą. Dėl to sumažėja kraujo tūris ir ženkliai sumažėja kraujospūdis“, – paaiškino L. Mikšėnaitė.
Vaistininkės rekomendacijos: kaip išgyventi kaitrą ir papildyti mineralų atsargas?
Kaitra išmuša iš vėžių net visiškai sveikus žmones, o pavojingiausia ji senyviems, sergantiems lėtinėmis ligomis, vaikams ir nėščiosioms. Vaistininkė Jurgita Jankauskienė pataria karštomis dienomis, jei tik yra galimybė, apskritai neiti į lauką. „Jei reikia dirbti lauke, kiek įmanoma dažniau darykite pertraukas, pasislėpkite pavėsyje ar vėsioje patalpoje, būtinai gausiai atsigerkite“, – sako vaistininkė.
Ji pabrėžia, kad dėl intensyvaus prakaitavimo pasišalina ne tik daug skysčių, bet ir gyvybiškai svarbių mineralų. Todėl itin svarbu užtikrinti kalcio, magnio ir kalio pakankamą kiekį mityboje. „Taip pat reikėtų vengti alkoholio bei kavos, valgyti daug šviežių vaisių, uogų ir daržovių. Jei jaučiate tam tikrus kūno siunčiamus signalus apie magnio, kalio ar kalcio trūkumą, svarbu prireikus vartoti maisto papildus“, – pataria J. Jankauskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.