Gydytoja kardiologė prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė įspėja, kad nors širdies ir kraujagyslių ligomis suserga ne kiekvienas rūkantysis, šansas mirti nuo tabako sukeltų komplikacijų išlieka itin aukštas – 50:50. Rūkymas tiesiogiai veikia širdies ritmą, didina kraujospūdį ir sukelia deguonies badą organizme.
Mirtinas pavojus: infarkto ir insulto rizika
„Dėl rūkymo padažnėja širdies susitraukimai, dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkant žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, todėl jis greičiau pavargsta, pradeda trūkti oro. Kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis, vyrams – tris kartus“, – kalba gydytoja kardiologė.
Pavojus gresia ne tik patiems rūkantiems, bet ir jų aplinkai. Pasyvus rūkymas širdies ir kraujagyslių ligų riziką nerūkantiems asmenims padidina maždaug trečdaliu, nes iškvėptuose dūmuose gausu nuodingųjų medžiagų. Be to, rūkymas yra atsakingas už 12–14 proc. visų mirčių nuo insulto bei skatina miego arterijų aterosklerozės progresavimą.
Kojų amputacijos grėsmė ir aterosklerozė
Rūkymas pažeidžia vidinį kraujagyslių sienelės sluoksnį, todėl sutrinka jo apsauginė funkcija ir prasideda aterosklerozė. Tai ypač pavojinga kojų arterijoms. Protarpinis šlubčiojimas rūkantiems išsivysto 4 kartus dažniau, o apie 40–50 proc. pacientų, kurie toliau rūko pajutę šiuos simptomus, miršta per penkerius metus.
„Rūkantiems kojų arterijų ligos rizika yra netgi didesnė nei koronarinės širdies ligos. Kojų arterijų ligos simptomus rūkantys patiria dešimtmečiu anksčiau nei nerūkantys, kojos jiems amputuojamos du kartus dažniau“, – pabrėžia prof. habil. dr. M. R. Babarskienė.
Priklausomybė, prilygstanti heroinui
Dauguma rūkyti pradeda jaunystėje, klaidingai manydami, kad tai padės nusiraminti ar kontroliuoti svorį. Tačiau priklausomybė nuo nikotino atsiranda itin greitai. „Priklausomybė nuo nikotino prilyginama priklausomybei nuo heroino ir kokaino.
Pastaruoju metu gaminamos „silpnos“ cigaretės, turinčios mažiau nikotino ir dervų, tačiau, perėjus prie silpnesnių cigarečių, rūkymo priklausomybę turinčių žmonių organizmas vis tiek reikalauja įprasto nikotino kiekio, todėl jų surūkoma daugiau“, – sako profesorė.
Stiprią priklausomybę išduoda poreikis surūkyti pirmąją cigaretę per 30 minučių po pabudimo, sunkumas ištverti be tabako viešose vietose bei rūkymas net ir sunkiai sergant.
Kaip saugiai atsisakyti žalingo įpročio?
Metantiems rūkyti dažnai pasireiškia varginantys simptomai: nerimas, bloga nuotaika, galvos skausmai, padidėjęs apetitas. Gydytoja pataria ilgalaikiams rūkaliams nemesti staiga, o palaipsniui mažinti cigarečių kiekį, atsisakyti rytinio rūkymo nevalgius ir pasitarti su specialistais dėl medikamentinio gydymo ar pakaitinės terapijos.
„Metus rūkyti, nauda priklausys nuo to, kaip ilgai ir kiek pacientas anksčiau rūkė. Tyrimai atskleidė, kad pakartotino infarkto rizika tarp miokardo infarktu persirgusių rūkalių sumažėjo 50 proc. per vienus metus po rūkymo nutraukimo ir per dvejus metus normalizavosi iki nerūkiusiųjų rizikos“, – džiuginančią statistika dalijasi kardiologė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.