Kardiologės receptas sveikai širdžiai: kaip suvaldyti „tyliuosius žudikus“ ir prailginti gyvenimą

Apie širdies sveikatą dažnai prisimenama per vėlai

Gydytojos teigimu, apie rūpinimąsi savo širdimi žmonės neretai pradeda galvoti tik tuomet, kai susiduria su tam tikromis ligomis ar ima skųstis suprastėjusia sveikata. Visgi tai, anot J. Jurgaitytės, reikėtų daryti nuolat ir kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės. Dėmesys širdžiai gali padėti ne tik pagerinti kasdienę savijautą, bet ir reikšmingai sumažinti mirtinų komplikacijų riziką.

„Širdis aprūpina kitus organus deguonimi ir maisto medžiagomis, todėl nuo efektyvaus jos darbo priklauso ir bendra žmogaus savijauta, normalus organizmo funkcionavimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata taip pat yra tiesiogiai susijusi su gyvenimo trukme, staigios mirties tikimybe. Reikia nepamiršti, kad širdies ir kraujagyslių ligos mūsų visuomenėje yra vienos labiausiai paplitusių ir yra dažniausia mirties priežastis. Dėl to šių ligų prevencijai turėtų būti skiriamas išties didelis dėmesys“, – teigia kardiologė.

Klaidingi įsitikinimai ir kontroliuojami rizikos veiksniai

Nors dalis širdies ligų rizikos veiksnių yra susiję su genetika, didžioji dalis priklauso nuo mūsų pačių gyvenimo būdo pasirinkimų. Pasak specialistų, širdies sveikata ir ilgaamžiškumas yra tiesioginis mūsų pastangų rezultatas. Visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad širdies problemos – tik vyresnio amžiaus žmonių rūpestis.

„Iš tiesų matome, kad širdies ir kraujagyslių ligomis serga vis jaunesni pacientai. Tačiau net ir visiškai sveiki asmenys turėtų žinoti ir sekti savo arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio kiekio kraujyje rodiklius – tai gali padėti laiku pastebėti problemas ir jas išspręsti. Ypač rūpestingi savo širdžiai turėtų būti tie, kurių šeimoje yra ar buvo sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis“, – įspėja J. Jurgaitytė.

Svarbiausi rodikliai: kraujospūdis ir cholesterolis

Vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių išeminę širdies ligą, aterosklerozę ar miokardo infarktą, yra padidėjęs kraujospūdis bei cholesterolio lygis.

Anot gydytojos, sveiko žmogaus bendras cholesterolio rodiklis neturėtų viršyti 5 mmol/l, o „blogojo“ cholesterolio (mažo tankio lipoproteinų) – 3 mmol/l. Kai gyvenimo būdo pokyčių nebeužtenka, suvaldyti šiuos rodiklius padeda statinai, kurie gali išgelbėti paciento gyvybę.

Kalbant apie kraujospūdį, optimalus sistolinis (viršutinis) spaudimas turėtų svyruoti tarp 120–129 mmHg, o diastolinis (žemutinis) – tarp 80–84 mmHg. Reguliari šių rodiklių patikra leidžia užkirsti kelią negrįžtamiems kraujagyslių pakitimams.

Mitybos ir fizinio aktyvumo galia

Mityba yra kertinis širdies sveikatos akmuo. Vartojant daug sočiųjų riebalų (riebios mėsos, majonezo), greitųjų angliavandenių ir cukraus, daroma didžiulė žala kraujagyslių sistemai. Kardiologė pabrėžia, kad kūno masės indeksui viršijus 35, rizika mirti nuo širdies ligų padvigubėja. Vietoje žalingų produktų rekomenduojama rinktis daržoves, vaisius ir grūdines kultūras.

„Širdies darbui ypač svarbūs mikroelementai kalis ir magnis. Daug kalio yra bananuose, bulvėse, pomidoruose, o magnio gausu žaliose lapinėse daržovėse ir riešutuose. Be mitybos, labai svarbus ir fizinis aktyvumas. Kiekvienam rekomenduojama bent 45 minutes per dieną užsiimti vidutinio intensyvumo veikla. Kadangi širdis yra raumuo, fizinis aktyvumas ją stiprina, gerina kraujotaką ir mažina kraujagyslių užsikimšimo tikimybę“, – patirtimi dalijasi specialistė.

Stresas – tylusis širdies priešas

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinė įtampa ir poilsio trūkumas sukuria itin nepalankias sąlygas širdies darbui. Gydytoja J. Jurgaitytė primena, kad emocinė sveikata yra neatsiejama nuo fizinės, todėl būtina ieškoti būdų streso valdymui ir užtikrinti darbo bei poilsio balansą.

„Širdį turime tik vieną ir nuo jos priklauso mūsų galimybė džiaugtis gyvenimu. Dėl to kiekvienas, tiek jaunas, tiek vyresnis, turėtume kaip įmanydami rūpintis savo širdimi kiekvieną dieną. To linkiu nepamiršti kiekvienam“, – pokalbį reziumuoja kardiologė.