Neretai visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra nulemtos tik genetinio kodo, o mityba ar gyvenimo būdas vaidina tik antraplanį vaidmenį. Tačiau medicinos profesionalai pabrėžia – toks požiūris ne tik klaidingas, bet ir pavojingas. Kardiologas Robertas Pranevičius, atsakingas už širdies sveikatą technologijų įmonėje „Kilo Health“, teigia, kad abiejų veiksnių balansas yra kritinis.
Genetika – ne nuosprendis, o pasirinkimas
Gydytojas pastebi, kad paciento genetinė predispozicija dažnai tampa patogiu pasiteisinimu nieko nekeisti. Nors paveldimumas turi didelę įtaką, jis neturėtų tapti pagrindiniu sveikatos priežiūros rodikliu.
„Remdamiesi atliktomis didelėmis atsitiktinių imčių bei genetinėmis studijomis galime teigti, kad genetika turi išties labai didelę reikšmę, tačiau į visa kita numoti ranka būtų klaidinga. Pastebiu, kad vis dažniau tai tampa pasiteisinimu pačiam nesirūpinti sveikata. Juk genetikai patys turime labai mažai įtakos, o štai įpročius visiškai kontroliuojame, keičiame ir taip galime smarkiai sumažinti ligų riziką“, – aiškina gydytojas.
Širdies ligos jaunėja: rekomendacijos 18–30 metų asmenims
Statistika rodo nerimą keliančią tendenciją – dėl mažo fizinio aktyvumo ir prastos mitybos širdies problemos vis dažniau diagnozuojamos itin jauniems žmonėms. R. Pranevičius pabrėžia, kad jaunas amžius nėra automatinė apsauga nuo klastingų ligų.
„Kalbant apie jaunus žmones, tikslias rekomendacijas sunku įvardyti, tačiau viena aišku – turime būti kritiški savo sveikatos atžvilgiu. Nereikėtų laikytis įsitikinimo, kad kiekvienas jaunas žmogus yra apsaugotas nuo ligų. Galiu patikinti, kad per savo karjerą jau yra tekę ir pačiam gelbėti itin jaunų vyrų gyvybę dėl širdies ligų, tad mano siūlymas būtų tikrintis širdį kas 2–5 metus“, – teigia specialistas.
Neryškūs simptomai, kurių negalima ignoruoti
Daugelis tikisi, kad širdies liga pasireikš ūmiu krūtinės skausmu ar dusuliu, tačiau realybė gali būti kur kas subtilesnė.
Specialistai ragina atkreipti dėmesį į bendrus organizmo negalavimus, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo susiję su kardiologija.
„Tokie bendriniai simptomai kaip galvos skausmas, nemiga, bendras silpnumas gali nurodyti, kad yra problemų su širdimi. Suprantama, kad tokius požymius pačiam sunkiau sieti su tam tikra liga, todėl rekomenduoju apsilankyti pas kardiologą, kuris nustatys tikslią diagnozę“, – pabrėžia kardiologas.
Išmaniosios technologijos – naujas įrankis pacientų rankose
Šiuolaikinė medicina neatsiejama nuo skaitmenizacijos. Gydytojas pastebi teigiamą pokytį – jaunesni pacientai vis drąsiau naudoja išmaniąsias programėles ir įvairius įrenginius savo sveikatos duomenims rinkti. Tai leidžia kardiologams matyti objektyvią dinamiką ir pastebėti net mažiausius sveikatos būklės pakitimus dar ankstyvose stadijose, kai gydymas yra efektyviausias.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.