Lietuvos medikai kelia nerimą dėl visuomenės požiūrio į širdies ir kraujagyslių ligas. Nors daugelis žino, kokie veiksmai padėtų išsaugoti sveikatą – nerūkyti, sveikai maitintis, saikingai vartoti alkoholį – pasak specialistų, dažnai pritrūksta valios ir užsispyrimo imtis būtinų prevencijos ar gydymo priemonių.
Paciento vaidmuo – kertinis: kodėl vaistai tampa baubu?
Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, Kardiologų draugijos atstovas prof. Tomas Lapinskas pabrėžia, kad kelias į sveikatą prasideda nuo mažų žingsnių: cholesterolio koncentracijos sekimo ir veiksnių, lemiančių jo kiekį kraujyje, išmanymo. „Gydytojas – svarbus komandos narys, padedantis sudaryti sveikatos planą, tačiau paciento vaidmuo yra kertinis, nes niekas už tave vaistų neišgers“, – teigia profesorius.
T. Lapinskas pastebi, kad pacientams neretai trūksta žinių, o medikai ne visada turi laiko išsamiai paaiškinti. Be to, visuomenėje vis dar gyvuoja mitai, esą tam tikri vaistai „kenkia kepenims“, nors jų nauda širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai ar gydymui yra neabejotina. „Tokiu atveju derėtų tų žmonių paklausti, kiek jų pažįstamųjų mirė nuo infarkto, o kiek – nuo to, kad kepenys buvo pažeistos dėl vaistų vartojimo?“ – retoriškai klausia specialistas, siekdamas atkreipti dėmesį į tikrąsias grėsmes.
Technologinės inovacijos kovoje su cholesteroliu
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Pernai net 52 proc. mirčių buvo susijusios su šiomis ligomis, o didelę dalį jų sukėlė padidėjęs kraujo riebalų kiekis – dislipidemija. Siekiant rasti inovatyvių sprendimų šiai problemai spręsti, organizuojamas intensyvių kūrybinių dirbtuvių renginys – hakatonas.
Tris dienas hakatone bursis įvairių sričių ekspertai: psichologai, gydytojai, pacientai, inžinieriai, IT ir rinkodaros specialistai. Jų tikslas – sukurti technologinius sprendimus, kurie padėtų pacientams ir medikams efektyviau kovoti su padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje keliamais iššūkiais. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) sveikatos inovacijų projektų vadovė, „Hospiton“ organizatorė Viktorija Butrimaitė pabrėžė komandų įvairovės svarbą, teigdama, kad „vienas medikas niekada neišspręs problemos“.
Praėjusių metų hakatonas, skirtas retoms ligoms, jau davė sėkmingų rezultatų – trys komandos tęsia savo veiklą.
Nerimą keliančios ateities prognozės
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis atkreipia dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį, didėjant vaistų nuo cholesterolio vartojimui, mirštamumo ir sergamumo širdies bei kraujagyslių ligomis tendencijos ėmė stabilizuotis. Vis dėlto, bendra situacija Lietuvoje išlieka itin prasta: bent pusė šalies gyventojų miršta nuo šių ligų, o 62 proc. pacientų turi blogus cholesterolio rodiklius kraujyje.
Kardiologo prognozės niūrios: sergamumas vožtuvinėmis ligomis iki 2040-ųjų padvigubės, o iki 2060-ųjų – patrigubės. „Neturime tiek resursų, kad paruoštume tokį kiekį sveikatos specialistų, todėl reikia ieškoti naujų technologinių sprendimų ligoms gydyti“, – akcentuoja R. Šerpytis.
Amžius ir kraujagyslių elastingumas: kodėl 40-metis yra riba?
Rokas Šerpytis pabrėžia, kad cholesterolio problema dažniausiai tampa aktuali sulaukus 40 metų. Analogiškai kaip naujas automobilis gali važiuoti nelygiais keliais be gedimų, tačiau pasenusį reikia saugoti ir remontuoti, taip ir žmogaus kraujagyslės su amžiumi praranda elastingumą ir jose pradeda kauptis cholesterolis. Tai natūralus, bet kontroliuojamas procesas, reikalaujantis dėmesio ir tinkamo gydymo.
Visi norintys prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų sprendimų paieškos kviečiami dalyvauti hakatone, kuris vyks lapkričio 10–12 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Kaune. Renginys atviras įvairių profesijų atstovams: medikams, inžinieriams, IT specialistams, rinkodaros profesionalams ir kitiems.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.