Pakilusi kūno temperatūra dažnai yra signalas, kad organizmas aktyviai kovoja su ligos sukėlėjais. Tačiau kada reikėtų ją mažinti, o kada leisti organizmui veikti natūraliai? Vaistininkė Giedrė Tautkevičienė dalijasi svarbiausiais patarimais, padėsiančiais saugiai ir efektyviai valdyti karščiavimą, bei griauna populiarius, bet pavojingus mitus.
Svarbiausia – drėkinimas ir poilsis
Pirmasis ir vienas svarbiausių žingsnių kovojant su pakilusia temperatūra yra tinkamas organizmo drėkinimas. Vaistininkė pabrėžia šiltų skysčių svarbą:
„Pakilusią temperatūra galima mažinti vartojant didelį kiekį šiltų skysčių – tai apsaugo organizmą nuo dehidratacijos, mat pakilus temperatūrai, organizmas netenka daug skysčių. Kodėl būtent šilti skysčiai? Kaskart išgėrus skysčių, organizmas juos sušildo iki kūno temperatūros, o vartojant vėsius gėrimus eikvojama papildoma energija, kurios ir taip reikia kovojant su infekcija. Kartais būna, kad nėra jėgų vartoti skysčių arba yra vemiama, tada rekomenduojama laižyti ledo kubelį“, – aiškina ji.
Taip pat svarbūs vėsūs kompresai, kurie padeda atvėsinti kūną, tačiau jie neturėtų būti lediniai. Per didelis temperatūros skirtumas gali sukelti drebulį ir paskatinti organizmą papildomai pakelti temperatūrą. Nepamirškite ir adekvataus poilsio – tai esminė sąlyga organizmui greičiau įveikti ligos sukėlėjus.
Vaistai ir medikų konsultacija: kada būtina?
Daugeliu atveju, esant pakilusiai temperatūrai, galima vartoti nereceptinius temperatūrą mažinančius vaistus. Vis dėlto, yra išimčių, kuomet būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
„Dažniausiu atveju trumpą laiką žmonės gali vartoti temperatūrą mažinančius vaistus, nebent jiems diagnozuoti stiprūs kepenų funkcijos sutrikimai, taikomas onkologinis gydymas. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją ir mušti temperatūrą kitais būdais“, – pataria vaistininkė.
Pandemija pakeitė požiūrį į ligą ir privertė labiau vertinti poilsį, tačiau vaistininkė pastebi, kad senos tendencijos grįžta – pacientai vėl skuba numalšinti simptomus ir grįžti į darbus. Tai gali baigtis rimtomis komplikacijomis:
„Prieš pandemiją buvo įprasta nusimuoti temperatūrą ir eiti į darbą. Pandemija pakeitė visuomenės požiūrį į prastą savijautą bei išmokė prastai pasijutus į darbą neiti. Tačiau po truputį vėl sugrįžta buvusi tendencija vaistų pagalba numalšinti simptomus ir dirbti įprastai. Būtina sau nuolat priminti, kad aš dabar sergu, vadinasi, turiu ilsėtis ir gerti arbatas. Suprantu, kad tikrai nėra lengva gulinėti, kai darbai alsuoja į nugarą, bet kito kelio norint greičiau pasveikti nėra“, – tikina vaistininkė. Ji priduria, kad sergantys ar pilnai nepasveikę asmenys, grįžę į darbus, rizikuoja susidurti su komplikacijomis, tokiomis kaip pūlinga angina, plaučių uždegimas, ūminis sinusitas ar ausies uždegimas.
Antibiotikų mitas ir pavojingos „liaudies“ priemonės
G. Tautkevičienė atkreipia dėmesį į dar vieną pavojingą tendenciją – gyventojų norą savavališkai vartoti antibiotikus:
„Gyventojai vis dar aktyviai prašo antibiotikų, nes nenori ar negali sirgti. Jų negavę vaistinėje, pradeda vaistų ieškoti kitose vietose, o tada sugrįžta ir klausia, kaip turėtų būti vartojamas vienas ar kitas antibiotikas, kuris iš turimų antibiotikų tinkamas. Antibiotikai gydo tik bakterines ligas, o ne peršalimus“, – pabrėžia vaistininkė.
Liaudies medicinoje populiarus temperatūros mažinimo metodas – trynimas degtine – yra itin pavojingas, ypač vaikams. Dėl plonos odelės alkoholis lengvai patenka į kraujotaką ir gali sukelti apsinuodijimą, širdies bei neurologinių problemų ar net komą. Be to, alkoholis garuoja, o vaikas gali įkvėpti didelį kiekį jo garų. Svarbu žinoti, kad alkoholis neatvėsina vidinės kūno temperatūros.
„Dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie labiau linkę naudoti praeityje taikytus gydymo metodus. Tačiau kai kurie jų kelia daugiau žalos, nei duoda naudos, todėl savigyda reikėtų užsiimti itin atsargiai. Pavyzdžiui, šalto vandens vonios ar lediniai kompresai nėra rekomenduojami, nes gali sukelti traukulius ir papildomai pakelti temperatūrą, o vėsaus vandens vonia ar kompresai išties veiksmingai sumažina temperatūrą“, – sako G. Tautkevičienė.
Natūralios priemonės ir aromaterapija
Be tradicinių medikamentų, padėti gali ir natūralios priemonės. Vaistininkė rekomenduoja gerti arbatas, kurios silpnina peršalimo simptomus ir mažina uždegimą. Tai gali būti imbiero, ežiuolės šaknų, liepų, šeivamedžio, ramunėlių žiedų ir aviečių lapų arbatos.
„Eteriniai aliejai taip pat gali palengvinti peršalimo simptomus, kai kurie jų turi ir priešuždegiminių savybių: arbatmedžio, cinamono, imbiero, pipirinių mėtų, eukalipto, levandų. Tiesiogiai eterinių aliejų ant odos naudoti nederėtų – rekomenduojama juos maišyti su baziniais aliejais: kokosų, vynuogių kauliukų, alyvuogių, baobabo. Eterinius aliejus galima dėti į difuzorių, įlašinti plaunant grindis ar maudynėms vonioje“, – vardija vaistininkė.
Kada mažinti, o kada kreiptis į gydytoją?
Nors dažnai girdime, kad temperatūros iki 38 °C nereikia mažinti, vaistininkė pabrėžia, kad svarbiausia – individuali savijauta. Jei jaučiatės gerai, pakanka vėsių kompresų ir skysčių.
„Jei savijauta yra pakankamai gera, nejaučiama nemalonių simptomų, o temperatūra siekia 38 °C – gali užtekti vėsių kompresų, skysčių ir išsigulėti. Bet yra dalis žmonių, kurie temperatūrai perkopus 37,5 °C jaučiasi labai blogai, negali miegoti – tokiu atveju geriau išgerti temperatūrą mažinančių vaistų ir leisti organizmui ilsėtis. Su vaikais irgi yra labai panašiai. Jei vaikas atrodo vangus, nerimastingas – temperatūros sumažinimas padės organizmui kovojant su infekcija. Bet jei davus vaistų, vaikas išlieka vangus, atsiranda neaiškūs bėrimai, viduriuojama, vemiama, mažai ar visai nesišlapinama, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – rekomenduoja ji.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kurioje kūno vietoje matuojama temperatūra, nes rodmenys gali skirtis. Pavyzdžiui, ausyje, išangėje, makštyje vidutinė temperatūra siekia apie 37,6 °C, o pakilusi – 38 °C. Burnoje, po liežuviu, vidutinė temperatūra – 36,8 °C, o pakilusi – 37,5 °C. Pažastyje vidutinė temperatūra yra 36,5 °C, o pakilusi – 37,2 °C.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.