Klastingas skrandžio vėžys: tylūs įspėjimai, kuriuos privalo žinoti kiekvienas

Skrandžio vėžys išlieka viena pavojingiausių onkologinių ligų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2020 metais skrandžio vėžys pagal naujų atvejų skaičių užėmė penktą vietą, o pagal mirčių nuo onkologinės ligos skaičių – ketvirtą vietą pasaulyje. Lietuvoje situacija taip pat kelia nerimą: skrandžio vėžys mūsų šalyje užima penktą vietą tarp visų naujai diagnozuotų onkologinių ligų atvejų.

Dar daugiau, Lietuva, pagal sergamumą skrandžio vėžiu, užima trečią vietą Europoje, nusileisdama tik Baltarusijai ir Rusijai. 2020 metais tiek sergamumas, tiek mirtingumas nuo skrandžio vėžio Lietuvoje viršijo Europos vidurkį. Nors ankstyvoji šios ligos diagnostika ir gydymas yra įmanomas ir efektyvus, dažniausiai skrandžio vėžys diagnozuojamas jau vėlyvose stadijose, kai gydymas tampa sudėtingesnis.

Skrandžio vėžio paplitimas: kas lemia regioninius skirtumus?

Skrandžio vėžio paplitimas pasaulyje yra nevienodas. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Rytų Azijoje, Rytų Europoje ir Pietų Amerikoje. Manoma, kad netolygų paplitimą lemia įvairūs veiksniai: geografiniai, etniniai, socialiniai ir ekonominiai. Šie skirtumai aiškinami aplinkos poveikiu naviko išsivystymui.

Klastingoji Helicobacter pylori bakterija ir druskos poveikis

Vienas iš pagrindinių aplinkos veiksnių, didinančių skrandžio vėžio riziką, yra Helicobacter pylori infekcija. Pasaulio sveikatos organizacija šią bakteriją pripažino neabejotinu karcinogenu. H. pylori bakterija skrandyje sukelia atrofinį gastritą, kuris, progresuodamas per žarninę metaplaziją ir displaziją, galiausiai gali virsti skrandžio adenokarcinoma – skrandžio vėžiu.

Pastebėtas potencialus sinergistinis efektas tarp H. pylori infekcijos ir didelio druskos kiekio maiste. Sūrus maistas pažeidžia skrandžio gleivinę, taip sudarydamas palankias sąlygas H. pylori dauginimuisi. Šiuolaikinė diagnostika leidžia patvirtinti bakterijos buvimą organizme ir skirti gydymą antibakteriniais vaistais. Sėkmingas H. pylori gydymas sumažina riziką susirgti skrandžio vėžiu net iki 6 kartų.

Mitybos įtaka: N-nitrozo junginiai ir skrandžio gleivinės pažeidimai

Pažeistą skrandžio gleivinę lengviau paveikia karcinogenai.

Vienas iš pavojingiausių yra N-nitrozo junginiai. 40–75 procentai šių junginių pasigamina žmogaus kūne. Su maistu gaunami nitratai absorbuojami skrandyje ir išskiriami su seilėmis. Burnos bakterijos juos redukuoja iki nitritų, kurie gali reaguoti su aminais, amidais ir aminorūgštimis, sudarydami N-nitrozo junginius. Šie junginiai, patekę į virškinimo traktą, pažeidžia ląstelių DNR, o tai lemia normalios skrandžio gleivinės transformaciją į navikinį audinį.

Nitratų gauname gerdami užterštą vandenį, valgydami neekologiškas daržoves bei vaisius, vartodami mėsą ir sūrį, kurių gamyboje naudojami nitratai. Rinkdamiesi sveikatai palankius maisto produktus, valgydami daugiau vaisių ir daržovių bei maisto produktų, turtingų vitaminu A, vitaminu C ir folio rūgštimi, galime sumažinti riziką sirgti skrandžio vėžiu.

Slapti skrandžio vėžio simptomai: kodėl liga pasireiškia ne iškart?

Skrandžio vėžys yra klastinga liga, nes apie pusė pacientų, sergančių ankstyvųjų stadijų skrandžio vėžiu, nejaučia jokių skundų. Ligai progresuojant, atsiranda daugybė ne tik tiesiogiai su virškinimo sistema susijusių simptomų:

  • Pilvo skausmas ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje vargina apie pusę vėlyvųjų stadijų skrandžio vėžiu sergančių pacientų.
  • Didžioji dalis pacientų taip pat pastebi svorio mažėjimą, kurį lemia nepakankamas kalorijų gavimas su maistu. Dažnai nepakankamos mitybos priežastis yra sutrikęs ryjimas – disfagija. Disfagija dažniau jaučiama sergant viršutinės skrandžio dalies naviku, kai navikinės masės užima didžiąją stemplės spindžio dalį. Jei navikinės masės užima didžiąją skrandžio tūrio dalį, atsiranda ankstyvas sotumo jausmas, pykinimas, gali būti ir vėmimas.
  • Sergant apatinės skrandžio dalies naviku, sutrinka skrandžio išsituštinimas po valgio ir vystosi gastrostazė. Agresyvi skrandžio vėžio forma linitis plastica infiltruoja skrandžio sieną, todėl sutrinka skrandžio gebėjimas išsiplėsti valgio metu. Suvalgius nedidelį maisto kiekį, dėl nepadidėjančio skrandžio tūrio, jaučiamas ankstyvas sotumo ir nevirškinimo jausmas.
  • Penktadaliui pacientų skrandžio vėžys pasireiškia kraujavimu. Neintensyvus kraujavimas lemia anemijos išsivystymą, kuri pasireiškia bendru silpnumu, greitu nuovargiu ar dusuliu.

Kaip plinta skrandžio vėžys? Metastazavimo keliai ir požymiai

Simptominis navikas dažnai jau būna išplitęs. Skrandžio vėžys plinta lokaliai į gretimus audinius ir metastazuoja į toliau esančius organus. Skrandžio vėžio metastazės dažniausiai randamos kepenyse, pilvaplėvėje, kiaušidėse ir limfmazgiuose:

  • Vėžiui metastazavus į kepenis, galima užčiuopti padidėjusias kepenis po dešiniu šonkaulių lanku.
  • Navikinėms masėms sutrikdžius tulžies nutekėjimą tulžies latakais, atsiranda gelta.
  • Navikui metastazavus į limfmazgius, jie padidėja, sukietėja, dažnai keli infiltruoti limfmazgiai jungiasi į konglomeratus. Infiltruotus limfmazgius galima užčiuopti virš raktikaulio, aplink bambą ar kairėje pažastyje.
  • Navikui išplitus pilvaplėvėje, pilvo ertmėje pradeda kauptis skystis (ascitas), todėl didėja pilvo apimtis, didėja svoris, tampa sunku kvėpuoti.

Papildomi įspėjamieji ženklai: paraneoplastiniai sindromai

Skrandžio vėžį, kaip ir kitas onkologines ligas, gali lydėti paraneoplastiniai sindromai. Greičiausiai pastebimi pokyčiai odoje: staiga atsiranda difuzinių seborėjinių keratozių arba tamsiai aksominių pigmentinių dėmių ant odos raukšlių. Gali būti diagnozuotas inkstų funkcijos sutrikimas, kraujagyslių ligos ar kraujo krešėjimo sutrikimai.

Kada kreiptis į gydytoją? Ankstyvoji diagnostika – raktas į išgijimą

Pastebėjus skrandžio vėžiui būdingus požymius, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją. Gydytojas, įvertinęs skundus ir objektyvius apžiūros duomenis, paskirs reikiamus tyrimus. Įtariant skrandžio vėžį, rekomenduojama atlikti endoskopinį viršutinio virškinimo trakto ištyrimą – videoezofagogastroduodenoskopiją (gastroskopiją). Tai jautriausias ir specifiškiausias tyrimo metodas diagnozuojant skrandžio navikus.

Gastroskopijos metu gydytojas apžiūri stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę, o pastebėjęs įtartinus pakitimus, paima nedidelius gleivinės audinio gabalėlius histologiniam ištyrimui. Histologinis tyrimas leidžia diferencijuoti normalią skrandžio gleivinę nuo priešvėžinių būklių ar navikinio audinio. Svarbu paminėti, kad daugiau nei 90 procentų pacientų, kuriems skrandžio vėžys diagnozuojamas ankstyvose stadijose, yra radikaliai išgydomi.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 1 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *