Plaštakų ir pėdų skausmas: kada kreiptis į medikus?
Daugelis žmonių bent kartą gyvenime patiria plaštakų ar pėdų skausmą, tirpimą ar dilgsėjimą. Dažnai šiuos simptomus linkstame nurašyti nuovargiui ar nepatogiai pozai, tačiau kartais jie gali būti rimtesnės ligos – polineuropatijos – pranašas. Kas tai per liga, kaip ji išsivysto ir kokie gydymo metodai taikomi, paaiškina specialistai.
Kas yra polineuropatija?
Polineuropatija – tai liga, pažeidžianti periferinius nervus, kurie jungia centrinę nervų sistemą (galvos ir nugaros smegenis) su raumenimis, oda ir vidaus organais. Šie nervai perduoda signalus, atsakingus už jutimą, judesius ir automatines organizmo funkcijas. Kai nervai pažeidžiami, gali atsirasti įvairių simptomų, priklausomai nuo pažeidimo vietos ir tipo.
Polineuropatijos tipai ir jų pasireiškimai
Kaip teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis, polineuropatijos gali skirtis pagal pažeidžiamus nervus. Jos būna sensorinės, motorinės ir sensomotorinės. Sensorinės polineuropatijos atveju labiausiai nukenčia periferinių nervų jutiminės skaidulos, sukeldamos tirpimą, dilgsėjimą, skausmą, deginimo pojūtį ar sumažėjusį jautrumą. Motorinės polineuropatijos pažeidžia motorines skaidulas, dėl ko pasireiškia raumenų silpnumas, mėšlungis ar net paralyžius. Sensomotorinės polineuropatijos apima abiejų tipų nervų pažeidimus.
Be to, polineuropatijos skiriasi ir pagal eigą: jos gali būti ūminės (prasidedančios staiga ir greitai progresuojančios), poūmės (vystosi per kelias savaites) ir lėtinės (simptomai pasireiškia palaipsniui ir tęsiasi ilgą laiką). Būtent lėtinės polineuropatijos dažniau vargina vyresnius žmones, nors liga gali pasireikšti bet kokio amžiaus grupėje.
Dažniausios polineuropatijos priežastys
Polineuropatiją gali sukelti įvairūs veiksniai. Viena dažniausių priežasčių yra nekontroliuojamas cukrinis diabetas, kuomet aukštas cukraus kiekis kraujyje ilgainiui pažeidžia nervus.
Kitos galimos priežastys apima: alkoholio perteklių, tam tikrų vitaminų (ypač B grupės) trūkumą, autoimunines ligas (pvz., reumatoidinį artritą, vilkligę), inkstų ar kepenų ligas, infekcijas (pvz., Laimo ligą, ŽIV), vėžinius susirgimus ir jų gydymą (chemoterapija), taip pat tam tikrų vaistų šalutinį poveikį. Kartais polineuropatijos priežastis lieka nežinoma, tuomet ji vadinama idiopatine.
Diagnostikos iššūkiai ir gydymo galimybės
Ankstyva ir tiksli polineuropatijos diagnostika yra itin svarbi siekiant sustabdyti ligos progresavimą ir sumažinti simptomus. Diagnostika apima kruopštų neurologinį tyrimą, kraujo ir šlapimo tyrimus, taip pat specializuotus nervų laidumo tyrimus (elektroneuromiografiją), kurie padeda nustatyti nervų pažeidimo laipsnį ir tipą. Tačiau, kaip pabrėžia dr. A.Vilionskis:
„Laiku atlikta ir tiksli polineuropatijos diagnostika leidžia anksčiau pritaikyti gydymą, tačiau būna, kai net ir esant tiksliai polineuropatijos diagnostikai, ne visais atvejais galima pasiekti norimų gydymo rezultatų“.
Gydymas pirmiausia nukreiptas į pagrindinės ligos priežasties šalinimą ar kontroliavimą. Pavyzdžiui, sergant diabetu, svarbu griežtai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, esant vitaminų trūkumui – juos vartoti. Simptominiam gydymui gali būti skiriami vaistai nuo skausmo, antidepresantai ar vaistai nuo traukulių, kurie padeda palengvinti neuropatinį skausmą. Svarbu ir kineziterapija, padedanti išlaikyti raumenų jėgą ir judrumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate nuolatinį plaštakų ar pėdų tirpimą, dilgsėjimą, skausmą, raumenų silpnumą ar koordinacijos sutrikimus, ypač jei šie simptomai stiprėja ar plinta, nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis įvertins situaciją ir, esant reikalui, nukreips pas neurologą. Ankstyva konsultacija su specialistu padeda laiku diagnozuoti ligą ir pradėti efektyviausią gydymą, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti galimų komplikacijų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.