Šiuo metu daugiau nei 30 šalies institucijų neturi nuolatinių vadovų. Dauguma laikinųjų vadovų vadovauja kelis mėnesius ar vienerius metus, bet yra ir tokių institucijų, kurios nuolatinių vadovų neturi ir nuo 2020-ųjų. Vilniaus universiteto profesorius sako, kad laikini vadovai neturi tvirto mandato pokyčiams, o tai, jog kai kur konkursai vis neįvyksta, yra ir politikų atsakomybė.
Daugelis ministerijų vadovauja institucijoms, neturinčioms nuolatinių vadovų. Kai kurios jų su laikinaisiais vadovais dirba dėl to, kad konkursai arba dar nesurengti, arba jų metu nepavyko atrinkti tinkamų kandidatų. Kitas ketinta reorganizuoti, bet planų vėliau atsisakyta, ir nuolatiniai vadovai dar nerasti.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Vitalis Nakrošis kalbėjo, kad anksčiau situacija ieškant nuolatinių vadovų buvo kiek geresnė. Be to, pasak jo, nerimą kelia galima valstybės tarnybos politizacija.
„Yra siekiama kontroliuoti viešuosius finansus, žmogiškųjų išteklių valdymą, kažkokius viešųjų pirkimų sprendimus ir pan. Tai yra didelė problema“, – teigė profesorius.
Įstaigas ketino reorganizuoti
Daugiausiai įstaigų, neturinčių nuolatinių vadovų, yra pavaldžios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM). Iš viso ši ministerija turi beveik 100 jai pavaldžių įstaigų. Jai taip pat pavaldžios įstaigos, kurioms laikinieji vadovai vadovauja ilgiausiai.
Štai Lietuvos sporto muziejaus vairą laikinasis vadovas laiko nuo 2020-ųjų, nes įstaigą svarstyta reorganizuoti. Vis dėlto dabar, kaip nurodė ministerija, ketinama skelbti konkursą nuolatinio vadovo paieškoms.
Kelerius metus – nuo 2022-ųjų – nuolatinio vadovo neturi ir Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinė mokykla. Ir čia ketinta įstaigą reorganizuoti, bet galiausiai nutarta ieškoti nuolatinio vadovo. Planuojama skelbti konkursą.
Laikinieji vadovai taip pat vadovauja ŠMSM pavaldžiam Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, kuris nuolatinio vadovo neturi nuo šių metų sausio, o jo paieška jau paskelbta. Netrukus ketinama paskirti Gamtos tyrimų centro vadovą, konkursas įvyko vasario mėnesį.
Nuo šių metų sausio laikinasis vadovas vadovauja ir Nacionalinei sporto agentūrai.
„Seimui yra pateiktas Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektas, kuris bus svarstomas ir tvirtinamas pavasario sesijoje, atsižvelgiant į šį sprendimą, bus sprendžiamas ir nuolatinio įstaigos vadovo klausimas“, – nurodė ŠMSM.
Jos atstovų komentare taip pat dėstoma, kad dar 2025-ųjų spalį savo noru pareigas paliko Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro direktorė. Konkursas pareigoms eiti paskelbtas gruodį, o kovą įvyks pretendentų atranka.
Naujo vadovo kol kas neieškos
Kiek kitokia situacija susiklostė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžioje Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT). Tai – vienintelė šiai ministerijai pavaldi institucija, turinti laikinąjį vadovą, ir artimiausiu metu ieškoti nuolatinio direktoriaus neketinama.
Iki šių metų sausio 2-osios tarnyba turėjo nuolatinį vadovą Jurijų Kornijenką. Tačiau pareigas jis paliko teisėsaugai pareiškus įtarimus stambaus masto korupcijos byloje. Būtent dėl aplinkybių, lėmusių vadovo atleidimą, nutarta, kad artimiausiu metu tarnybai ir toliau vadovaus laikinasis vadovas.
„Atsižvelgiant į tai, kad po teisėsaugos institucijų atliktų procesinių ikiteisminio tyrimo veiksmų VAT susidarė įtempta situacija, darbuotojų kolektyvui šiuo metu reikalingas bent laikinas stabilumas ir veiklos procesų tęstinumo užtikrinimas. Laikinasis vadovas S. Pusvaškis šiuo metu užtikrina procesų stabilumą ir kolektyvo susitelkimą dirbti, artimiausiu metu konkurso į tarnybos direktoriaus pareigas skelbti neplanuojama“, – nurodė ŽŪM atstovai.
Išsiskyrė Vyriausybė ir viena ministerija
Vieno ar kelių nuolatinių vadovų trūksta kone visoms ministerijoms pavaldžiose įstaigose. Su klausimais apie nuolatinius ir laikinuosius vadovus kreiptasi į Vyriausybę ir į 12 iš 14 ministerijų. Klausimai, dėl ministerijų darbo ir joms pavaldžių įstaigų specifikos, nebuvo užduoti Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijoms.
Tik Vyriausybė ir Energetikos ministerija nurodė, kad visos joms pavaldžios institucijos turi nuolatinius vadovus. Po vieną nuolatinį vadovą, be jau minėtos ŽŪM, trūksta Finansų, Susisiekimo, Vidaus reikalų ministerijoms pavaldžioms įstaigoms.
Kaip nurodė Finansų ministerija, nuo praėjusių metų rugpjūčio 22-osios generalinio direktoriaus neturi Muitinės departamentas. Laikinasis vadovas jam pradėjo vadovauti rugpjūčio 25-ąją. Vasario viduryje paskelbta, kad Muitinės vadovo konkursą laimėjo Žaneta Rudaitienė.
Susisiekimo ministerija komentavo, kad iš visų jos reguliavimo sričiai pavaldžių institucijų ir įstaigų laikinasis vadovas vadovauja Vidaus vandens kelių direkcijai. Tiesa, šios įstaigos vadovo skyrimas, atšaukimas ir atleidimas iš pareigų yra bendrovės kolegialaus valdymo organo – valdybos kompetencija.
„Planuojama, kad bendrovės vadovas bus išrinktas 2026 metais. Susisiekimo ministerija šiose procedūrose nedalyvauja“, – rašoma komentare.
Be to, nuo vasario 20-osios iš pareigų pasitraukė Susisiekimo ministerijai pavaldžios Lietuvos transporto saugos administracijos vadovas su komanda, o direktoriaus funkcijas laikinai pavesta vykdyti Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir finansų departamento direktoriui Sauliui Kerzai.
„Naujas vadovas bus atrinktas konkurso tvarka. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, konkursas į įstaigos vadovo pareigas atsilaisvinus pozicijai turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per mėnesį. Šiuo metu, bendradarbiaujant su Viešojo valdymo agentūra, vyksta pasirengimo konkursui procedūros“, – nurodė Susisiekimo ministerija.
Panaši situacija ir su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiomis įstaigomis. Šios ministerijos atstovai nurodė, kad iš visų vidaus reikalų ministro pavaldumo įstaigų nuolatinio vadovo neturi tik AB „Regitra“. Tiesa, AB „Regitra“ vadovo konkurso Vidaus reikalų ministerija neskelbia ir neinicijuoja – konkursą, valdybos sprendimu, skelbia pati AB „Regitra“.
Pernai įvyko visi konkursai
Viešojo valdymo agentūra (VVA) nurodė, kad, be jau minėtų institucijų, nuolatinio vadovo neturi ir Nacionalinė žemės tarnyba, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos.
Taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centras, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (*pataisyta) bei Kretingos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos.
Iš šių institucijų be nuolatinio vadovo ilgiausiai dirba Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kuriai laikinasis vadovas vadovauja nuo 2024 metų sausio 3-iosios. Kaip teigė VVA, tokia situacija susiklostė, nes neįvyko Finansų ministerijos planuota VMI teritorinių įstaigų konsolidavimo reforma.
„Į šias minėtas laisvas įstaigų vadovų pareigas vyksta konkursų organizavimo procedūros arba artimiausiu metu planuojamos pradėti konkurso organizavimo procedūros“, – rašoma VVA raštu perduotame komentare.
Jame taip pat nurodoma, kad pernai 100 procentų surengtų įstaigų vadovų konkursų (jų iš viso buvo 15) baigėsi konkurso laimėtojo ar laimėtojos atrinkimu.
„Galutinį sprendimą dėl konkurso laimėtojo priima įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, dažniausiai ministras.
2025 metais vieno konkurso (Migracijos departamento vadovo) atveju ministras nepasirinko laimėtojo iš konkurso komisijos atrinktų laimėtojų ir konkursas buvo kartojamas antrą kartą“, – komentavo VVA.
Be to, praėjusių metų duomenys, anot VVA, rodo, kad įstaigų vadovų konkursuose dalyvaujančių pretendentų skaičius didėja. 2025-aisiais konkursuose į įstaigų vadovų pareigas dalyvavo vidutiniškai 20,8 pretendento, kai 2024-aisiais ir 2023-iaisiais atitinkamai dalyvavo 18 ir 16,7 pretendento.
„Pritraukiami tinkamesni pretendentai – vidutiniškai galutiniame konkurso komisijos vertinime dalyvavusių pretendentų skaičius buvo 6,9 (2024 m. – 6,1, 2023 m. – 6,5).
Iš visų prašymus dalyvauti konkurse į įstaigų vadovų pareigas pateikusių pretendentų 74,4 proc. atitiko reikalavimus (2024 m. – 69,4 proc.). 77,1 proc. pretendentų, dalyvavusių kompetencijų vertinime, atitiko nustatytą privalomą pirminio vertinimo kriterijų ir buvo atrinkti į konkurso komisijos vertinimą“, – komentare dėstė VVA.
Laikinumas kenkia, o atsakomybė – ir politikų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Vitalis Nakrošis kalbėjo, kad konkursai į nuolatinių vadovų pozicijas gali neįvykti dėl skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui, kandidatai gali neatitikti jiems keliamų reikalavimų, gali būti, kad vadovų pareigybių patrauklumas yra nepakankamas, todėl neatsiranda kandidatų, norinčių eiti pareigas.
„Ankstesnės Vyriausybės valdymo metu situacija buvo kiek pagerėjusi, pavyko daugiau šviežio kraujo pritraukti į vadovų pareigas. Po valstybės tarnybos reformos atsirado galimybė mokėti didesnį atlygį, tai ir finansinis patrauklumas padidėjo. Buvo galimybės prisidėti prie reformų, pokyčių įgyvendinimo, todėl ir nefinansiškai motyvuotų vadovų atsirasdavo, kurie tiesiog norėjo ateiti į valstybės tarnybą“, – kalbėjo V. Nakrošis.
Situacija, pasak jo, dabar yra pasikeitusi, nes dabartinės kadencijos metais galima stebėti didėjančią valstybės tarnybos politizaciją. Anot V. Nakrošio, žiniasklaidoje nuskambėjo jau ne vienas pavyzdys, kai siekiama daryti politinę įtaką, susijusią su valstybės išteklių kontrole.
„Yra siekiama kontroliuoti viešuosius finansus, žmogiškųjų išteklių valdymą, kažkokius viešųjų pirkimų sprendimus ir pan. Tai yra didelė problema“, – teigė profesorius.
Vienas iš atvejų, kuris gali signalizuoti politikų bandymus daryti įtaką pavaldžioms institucijoms – Aplinkos apsaugos departamento vadovės skyrimas.
Kaip skelbta anksčiau, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas nepaskyrė į pareigas Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus konkursą laimėjusios laikinosios vadovės Eglės Paužolienės.
Ministras aiškino, kad neskirti konkursą laimėjusios E. Paužolienės jis nutarė dėl to, kad tikėjosi galėsiąs pasirinkti bent iš kelių konkursą laimėjusių pavardžių. Klausimų dėl tokios įvykių sekos kilo ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, o vasario 19-ąją jau buvo paskelbtas naujas departamento vadovo konkursas.
„Tokie pavieniai atvejai kelia abejonių dėl konkursų skaidrumo ir dėl politikų motyvacijos – ar iš tikrųjų jie nori nuopelnų pagrindu atrinkti profesionalus, ar jie ieško galimybės paskirti į pareigas kažkokį šališką vadovą. Reikia turėti omenyje, kad vadovai, eidami pareigas, yra atsakingi už tikslų pasiekimą, lūkesčių patenkinimą ir patys vadovai ar kandidatai į vadovus gali turėti abejonių, ar jiems gali pavykti įvykdyti tuos keliamus tikslus, lūkesčius, ar nebus siekiama neskaidriai užvaldyti valstybės naudojamus išteklius institucijose“, – kalbėjo profesorius.
Tokios situacijos, pasak V. Nakrošio, gali lemti, kad ir patys kandidatai, nors ir galėtų vadovauti institucijoms, nesiryš kandidatuoti į vadovus ir dalyvauti konkurse, nes turės abejonių dėl to, ar jiems nebus trukdoma tinkamai eiti pareigas.
O laikinumas, kaip sakė profesorius, institucijoms daro daugiau žalos nei naudos: „Laikinas vadovas neturi stipraus mandato siekti pokyčių ar geresnių rezultatų. Jei reikia pertvarkyti įstaigą, jei reikia pasiekti ambicingų tikslų, tai, mano nuomone, nuolatiniai vadovai turi daugiau privalumų.“
*Pataisyta 2026 03 17, 08:58 val. Gynybos resursų agentūra jau turi nuolatinį vadovą, o buvo nurodyta, kad vadovauja laikinasis vadovas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.