Deja, tik pusė moterų, turinčių galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, šia galimybe pasinaudoja. Skaičiavimai rodo, kad jeigu pasitikrintų visos moterys, kurioms priklauso, kasmet pavyktų papildomai išgelbėti daugiau kaip 100 gyvybių.
Apie krūties vėžio prevenciją „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Vilniaus universitetinės ligoninės Santarų klinikos gydytojas, onkologas, chemoterapeutas Aleksandras Petrauskas.
Pagrindiniai krūties vėžio rizikos veiksniai
Onkologas teigia, kad krūties vėžio rizikos veiksnių yra labai daug. Nesant genetiškai nulemto krūties vėžio, nė vienas veiksnys tiesiogiai nesukelia onkologinės ligos. Dažniausiai susirgimo tikimybę didina įvairių rizikos veiksnių visuma.
Krūties vėžio rizika didėja su amžiumi, pavojų taip pat didina nutukimas, gerybiniai krūties navikai, turintys histologinę atipiją, bei tankesnis krūties audinys. Išaugęs estrogenų kiekis organizme menopauzės metu, taikoma hormonų terapija, ankstyvos mėnesinės ar vėlyva menopauzė taip pat didina riziką. Negimdžiusios ar krūtimi nemaitinusios moterys priskiriamos padidintos rizikos grupei. Be to, piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas didina ne tik krūties vėžio, bet ir visų onkologinių susirgimų tikimybę.
Vėžio ankstyvėjimas ir profilaktika
A. Petrauskas patvirtina, kad krūties vėžys, kaip ir kitos ligos, ankstyvėja. Nors esminis lūžis įvyksta nuo 50 metų, o profilaktinės patikros programos orientuotos į šį amžių, vėžio registro duomenys rodo, kad atvejų didėjimas prasideda jau nuo 45 metų.
Genetinė rizika: kas tai ir kada tirtis?
Nors dauguma krūties vėžio atvejų atsiranda be konkrečios priežasties, apie 10 proc. jų yra paveldimi, t. y., sąlygoti genetinių mutacijų, perduodamų iš kartos į kartą. Rizika ypač padidėja, jei šeimoje yra sirgusių pirmos eilės giminaičių. Šiuo metu žinoma virš 10 genų, kurių mutacijos lemia padidintą krūties vėžio atsiradimo riziką. Pagrindiniai genetiniai krūties vėžio rizikos veiksniai yra BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos.
Moterys siunčiamos genetiko konsultacijai, jeigu:
- joms nustatytas krūties vėžys ir jos yra vyresnės nei 50 metų;
- nustatomas trejopai neigiamas vėžys;
- yra retesnės histologinės būklės;
- vėžys nustatomas vienu metu abiejose krūtyse;
- krūties vėžys nustatomas vyrui;
- tai pačiai moteriai nustatomi keli onkologiniai susirgimai;
- krūties karcinoma nustatoma ne mažiau kaip dviem pirmos eilės giminaitėms.
Moterys, kurioms nustatyti genetiniai rizikos veiksniai, turi būti tikrinamos iš anksto – aktyviai stebimos nuo 20–30 metų amžiaus. Tačiau tai yra retesnis atvejis.
Mamografijos svarba ir alternatyvos
Mamograma yra vienas svarbiausių krūtų ligų diagnostinių tyrimų, kurio metu rentgeno spinduliais išgaunamas detalus krūties vaizdas. Šiuo tyrimu galima aptikti įvairius krūties pakitimus – cistas, riebalines sankaupas, navikus. Mamografija leidžia aptikti net kelių milimetrų pakitimus, kai ranka apčiuopti galima tik nuo centimetro dydžio darinius.
Tyrimas atliekamas moteriai stovint, krūtys suspaudžiamos tarp dviejų rentgeno aparato plokščių. Nors gali sukelti diskomfortą dėl spaudimo, tai būtina norint gauti kokybišką vaizdą.
Pagal krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, tyrimas atliekamas vieną kartą per dvejus metus 50–69 metų amžiaus moterims. Mamografija taip pat atliekama pacientėms, kurios pačios užčiuopė pakitimus krūtyse.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad moterims iki 40 metų mamografija turi apribojimų, nes krūties audinys būna labai tankus, todėl pakitimai mamogramose dažnai nematomi. Jaunesnėms moterims dėl šios priežasties dažniausiai rekomenduojama atlikti echoskopiją.
Kodėl moterys nesitikrina?
Onkologo teigimu, tai, kad tik pusė moterų pasinaudoja galimybe nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, yra mentaliteto klausimas. Žmonės dažnai galvoja, kad liga nutiks kitam, bet ne jiems patiems.
Krūties vėžys vyrams: rečiau, bet ne mažiau pavojingas
Apie vyrų krūties vėžį kalbama mažai, nes tai reta liga. Lietuvoje per metus nustatoma apie 10 krūties vėžio atvejų vyrams, palyginti su daugiau nei pusantro tūkstančio atvejų moterims. Vyrų genetiniai rizikos veiksniai yra ženkliai didesni – daugiau nei 20 proc. atvejų liga yra genetiškai paveldima.
Vyrai, kaip ir moterys, turėtų atkreipti dėmesį į atsiradusius nelygumus krūtinėje. Nors krūties liauka pas vyrus yra labai maža, vėžio simptomai gali būti apčiuopiami pakitimai joje ar padidėję pažasties limfmazgiai.
Deja, vyrai dažnai ignoruoja šiuos pakitimus, klaidingai manydami, kad tai tik sumušimas, kuris praeis. Tai yra didelė problema. Moterys yra geriau informuotos apie šių pakitimų ignoravimo pavojų ir daugelis pacienčių laiku užčiuopia darinį krūtyje. Vyrų situacija sudėtingesnė, nes jie linkę numoti ranka. Svarbiausia – neignoruoti įtartinų ženklų ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, nes ligą galima laiku pastebėti ir išoperuoti.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.