Kasos vėžys, dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, išlieka viena mirtiniausių onkologinių ligų tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Pacientai dažnai kreipiasi į gydytojus, kai liga jau būna pažengusi, o gydymo galimybės – ribotos. Lietuvoje apie 80 proc. kasos vėžio atvejų diagnozuojama vėlyvose stadijose, o penkerius metus išgyvena vos keli procentai ligonių.
Nepaisant medicinos pažangos, kasos vėžio gydymo rezultatai per pastaruosius dešimtmečius gerėjo lėčiausiai tarp visų kitų dažniausių onkologinių ligų. Ši liga pasiglemžė tokių garsenybių kaip „Apple“ įkūrėjo Steve’o Jobso, aktorių Alano Rickmano ir Patricko Swayze, bei operos legendos Luciano Pavarotti gyvybes.
Šiuolaikinės kasos vėžio gydymo strategijos
Šiuolaikinis kasos vėžio gydymas grindžiamas tarptautinėmis gairėmis ir individualiu paciento būklės vertinimu. Pagrindinis gydymo būdas yra chirurgija, tačiau vien operacijos dažniausiai nepakanka. Gydymas papildomas chemoterapija prieš operaciją arba po jos, o kai kuriais atvejais – ir spinduline terapija. Gydymo taktika parenkama individualiai, nes egzistuoja keliolika kasos vėžio biologinių porūšių, kurių reakcija į gydymą gali labai skirtis.
Nors imunoterapija sėkmingai taikoma kai kurių kitų vėžio formų gydymui, kasos vėžio atveju jos veiksmingumas yra labai ribotas. Viena pagrindinių priežasčių – specifinė naviko mikroaplinka, kuri apsunkina vaistų patekimą į navikines ląsteles ir slopina imuninį atsaką. Dėl šios priežasties daug dėmesio skiriama kasos naviko mikroaplinkos tyrimams ir galimybėms ją paveikti.
Proveržis gydyme: tikslinė terapija ir vaistų perskirstymas
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir Santaros klinikų mokslininkai, bendradarbiaudami tarpdiscipliniškai, siekia sujungti pažangius molekulinius tyrimus ir klinikinę praktiką, ieškodami efektyvesnių, pacientui pritaikytų gydymo sprendimų.
Taikinių terapija – vienas pažangiausių šiuolaikinės onkologijos metodų. Skirtingai nei chemoterapija, ji veikia konkrečius molekulinius procesus vėžinėse ląstelėse, todėl gali būti efektyvesnė ir mažiau žalinga sveikiems audiniams.
Vėžys išsivysto, kai dėl patologinių mutacijų organizmo ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalintis. Net to paties organo navikai gali susiformuoti dėl skirtingų molekulinių pokyčių, todėl tikslinė terapija leidžia parinkti gydymą pagal konkrečius sutrikimus, nustatomus paciento navike.
„Tačiau kasos vėžiui veiksmingų taikinių terapijos sprendimų vis dar beveik nėra – išimtis taikoma tik nedidelei daliai pacientų – maždaug 7 proc., turinčių BRCA1/2 genų mutacijų“, – teigia projekto dalyvis, abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Audrius Šileikis. VU GMC Proteomikos centro mokslininkai tiria, kokie molekuliniai pokyčiai lemia kasos vėžio vystymąsi ir kaip juos būtų galima paveikti vaistais, siekiant sustabdyti vėžinių ląstelių augimą ir kuo mažiau pakenkti sveikoms ląstelėms.
Tam pasitelkiama baltymų masių spektrometrija, leidžianti „nuskaityti“ ląstelės baltymų profilį ir identifikuoti iki 10 tūkst. baltymų bei nustatyti jų aktyvumo pokyčius. Remiantis šiais duomenimis, ieškoma vaistų ar jų derinių, galinčių selektyviai veikti vėžines ląsteles. Ypatingas dėmesys skiriamas vaistų perskirstymui (angl. drug repurposing) – strategijai, kai kitų ligų gydymui jau naudojami vaistai pritaikomi kasos vėžiui. Šis požiūris sutrumpina klinikinių tyrimų laiką ir mažina kaštus, tad pacientai greičiau gautų ištirtus ir saugius vaistus.
Atsparumo chemoterapijai įveikimas: nauji tyrimų horizontai
Viena didžiausių problemų gydant vėžį, įskaitant kasos vėžį, yra atsparumo chemoterapijai išsivystymas. Net ir iš pradžių veiksmingi vaistai ilgainiui gali prarasti efektyvumą. VU GMC mokslininkai tiria, kokie molekuliniai mechanizmai lemia atsparumą plačiai taikomam chemoterapiniam vaistui oksaliplatinai ir kokie pokyčiai nulemia šio atsparumo atsiradimą.
„Atsparumas vienam ar net keliems vaistams nėra absoliutus – jis susijęs su ląstelės reguliacijos ir medžiagų apykaitos pokyčiais, kurie gali būti išnaudoti kaip silpnoji vieta kuriant naujus terapinius sprendimus. Būtent tai ir yra šių tyrimų tikslas“, – pasakoja dr. M. Valius. Kita tyrimų kryptis – nustatant atsparumo susidarymo mechanizmus, parinkti vaistų derinius, galinčius užkirsti kelią atsparumo vystymuisi dar prieš jam atsirandant.
VU GMC ir Santaros klinikų įgyvendinamas projektas rodo, kad ateities vėžio gydymas bus vis labiau individualizuotas, tikslinis ir paremtas giliu ligos biologijos supratimu. Tokie sprendimai galėtų reikšmingai pagerinti gydymo efektyvumą, pacientų išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.