Lūpų pūslelinė kamuoja daugelį žmonių ištisus metus, tačiau klausimų vaistininkams ženkliai padaugėja šaltuoju metų laiku, įsivyravus peršalimo ligų sezonui. Farmacinės informacijos specialistė G. Čeponytė paaiškina, kad „vadinamąją paprastąją lūpų pūslelinę sukelia pirmojo tipo „herpes simplex“ virusas, kurį savo organizme turi daugelis žmonių, dalis to net nežinodami. Šio viruso sukeliamų simptomų galima nejausti, tačiau vieną kartą jį pasigavus, virusas lieka organizme visam laikui. Mūsų kūne jis tarsi miega, tačiau, atsiradus jam palankioms sąlygoms, pabunda ir iškyla į paviršių skausmingų pūslelių pavidalu“.
Kas pažadina lūpų pūslelinės virusą?
Pūslelinės protrūkius dažniausiai išprovokuoja susilpnėjęs organizmo imunitetas. Kai organizmas kovoja su kitomis infekcijomis, pavyzdžiui, peršalimu ar gripu, jo gebėjimas slopinti herpeso virusą sumažėja. Farmacinės informacijos specialistė G. Čeponytė pabrėžia, kad nuolatinis stresas, nuovargis ir miego trūkumas taip pat silpnina imuninę sistemą, didindami pūslelinės pasikartojimo riziką.
Nepilnavertė mityba ir būtinų maistinių medžiagų, tokių kaip B, C, D vitaminai, cinkas ar omega-3 riebalų rūgštys, stoka organizme daro mus pažeidžiamesnius. Be to, staigūs temperatūrų pokyčiai, sušalimas, skersvėjis, sausas patalpų oras bei šaltas, drėgnas oras lauke gali išsausinti lūpas ir palengvinti viruso aktyvaciją. Kai kurioms moterims pūslelinė paūmėja dėl hormonų svyravimų menstruacijų ciklo metu ar nėštumo periodu.
Ką daryti, pajutus pirmuosius pūslelinės simptomus?
Sureagavus laiku, pūslelinės protrūkio galima išvengti. G. Čeponytė pataria, pajutus pirmuosius simptomus, tokius kaip dilgčiojimas ar lūpų tempimas, nedelsiant pasikonsultuoti su vaistininku. Gavus pritarimą, rekomenduojama pradėti vartoti priešvirusinį tepalą su acikloviro veikliąja medžiaga arba šios medžiagos turinčias tabletes.
Šie preparatai stabdo viruso dauginimąsi, mažina paūmėjimo simptomus ir greitina gijimą.
Svarbu laikytis gydymo kurso: tepalą naudoti dešimt dienų, o tabletes – mažiausiai penkias dienas, net jei simptomai išnyksta anksčiau. Priešingu atveju, virusas gali tapti atsparesnis veikliajai medžiagai. Jeigu būklė prastėja arba pūslelės plinta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Atsiradus pūslelėms, naudokite specialius pleistriukus, kurie apsaugo odą nuo infekcijos plitimo ir dirginimo. Taip pat griežtai laikykitės higienos: stenkitės neliesti pažeistų vietų, o palietus – kruopščiai nusiplaukite rankas. Venkite dalintis rankšluosčiais, higienos priemonėmis ar kosmetika su kitais šeimos nariais, kad infekcija neplistų.
Trys veiksmingi būdai, kaip apsisaugoti nuo lūpų pūslelinės
Norėdami sumažinti pūslelinės pasikartojimo riziką, svarbu rūpintis savo organizmu kompleksiškai. G. Čeponytė rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos esminius žingsnius:
1. Stiprinkite imunitetą pilnaverte mityba
Subalansuota ir maistinga mityba yra stiprios imuninės sistemos pagrindas. Ypač šaltuoju sezonu, kai šviežios daržovės ir uogos rečiau patenka ant stalo, svarbu užtikrinti pakankamą vitaminų C ir D, cinko bei omega-3 riebalų rūgščių kiekį. Vitaminas C gausiai randamas citrusiniuose vaisiuose, paprikose, brokoliuose, o vitaminas D – riebioje žuvyje ir kepenėlėse (ypač svarbūs papildai trūkstant saulės). Cinko gausu sėklose, pupelėse, kiaušiniuose. Aminorūgštis lizinas, randama sojos pupelėse, jogurte, mėsoje, sūryje, žuvyje, taip pat stiprina imunitetą. Trūkstant B grupės vitaminų, lūpos gali skeldėti, todėl į mitybą įtraukite viso grūdo produktus, avokadus, mėsą. Esant būtinybei, pasikonsultavus su gydytoju ar vaistininku, galima vartoti maisto papildus.
2. Užtikrinkite lūpų odos drėgmę
Lūpos yra viena jautriausių kūno dalių, todėl joms reikia ypatingos priežiūros. Kad sumažintumėte pūslelinės atsiradimo riziką, saugokite lūpas nuo išsausėjimo, kurį sukelia šaltas oras ir vėjas. Kasdien naudokite maitinamąjį lūpų balzamą su taukmedžio sviestu, bičių vašku ar vitaminais E, A, D. Tepti jį reikėtų 2–3 kartus per dieną arba pajutus sausumo jausmą.
3. Skirkite pakankamai laiko poilsiui ir valdykite stresą
Nuovargis ir stresas yra didžiausi imuninės sistemos priešai. Streso hormonas kortizolis silpnina organizmo gebėjimą kovoti su virusais, įskaitant herpeso virusą. Jei patiriate emocinį stresą, ieškokite būdų atsipalaiduoti: užsiimkite kvėpavimo pratimais, fizine veikla, meditacija. Esant ilgalaikiam stresui, kreipkitės pagalbos į specialistus. Taip pat svarbu užtikrinti kokybišką miegą – 7–8 valandos poilsio per parą padeda atkurti imuninius procesus ir stiprinti organizmo atsparumą ligų sukėlėjams. Kurkite reguliarią miego rutiną ir laikykitės jos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.