Regėjimo suprastėjimas daugeliui žmonių pirmiausia siejasi su paprastu sprendimu – naujais akiniais. Jei vaizdas liejasi, smulkios detalės tapo prasčiau įžiūrimos, atrodo, tereikia įsigyti naujus kitokių dioptrijų akinius ir problema bus išspręsta. Vis dėlto akių ligų gydytojai įspėja – ne visais atvejais tai veikia.
Anot oftalmologės Irmantės Glinskienės, katarakta – viena dažniausių regėjimo sutrikimų priežasčių pasaulyje, ypač vyresniame amžiuje. Ji vystosi nepastebimai, o pirmieji simptomai dažnai priskiriami nuovargiui, amžiui ar netinkamiems akiniams. Dėl to žmonės delsia kreiptis į specialistus ir ilgą laiką bando problemą spręsti savarankiškai akiniais, tačiau regėjimas vis tiek išlieka prastas“, – patirtimi dalijasi gydytoja.
Kas iš tiesų vyksta akyje?
Kataraktos atveju natūralus akies lęšiukas palaipsniui praranda ir elastingumą, ir skaidrumą – tampa drumstas, todėl šviesa nebe taip lengvai patenka į tinklainę ir matymas palaipsniui prastėja. Lęšiuko drumstumas gali pasikeisti ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl kitų veiksnių – traumų, ligų, vaistų poveikio.
„Pacientai dažnai sako, kad pradėjo matyti tarsi per rūką, dūmus ar nešvarų stiklą. Tai labai tikslus palyginimas“, – vardija akių ligų gydytoja I. Glinskienė. Anot specialistės, katarakta progresuoja pamažu, todėl pradžioje tokie simptomai, kaip padidėjęs jautrumas šviesai, akinimas, blankesnės, gelsvesnės spalvos, gali atrodyti nereikšmingi.
„Labai dažnai žmonės galvoja, kad rega silpsta dėl amžiaus, tai nieko rimto, ir vis atidėlioja vizitą pas gydytoją“, – pastebi oftalmologė.
Kodėl akiniai nepadės?
Akiniai skirti koreguoti šviesos laužimą – jie padeda, kai akis neteisingai fokusuoja vaizdą, pavyzdžiui, esant trumparegystei, astigmatizmui ar toliaregystei, tačiau katarakta nėra fokusavimo klausimas.
„Problema slypi ne tame, kaip šviesa lūžta, o kad ji apskritai nepraeina per lęšiuką taip, kaip turėtų, todėl net ir parinkus naujus akinius, regėjimas nepagerėja“, – pabrėžia I.
Glinskienė. Tai galima palyginti su fotografavimu per purviną objektyvą – net ir idealiai sureguliavus objektyvo fokusą, nuotrauka vis tiek bus neryški.
Kataraktos metu lęšiuko drumstėjimas nėra vienodas – jis gali drumstis skirtingose vietose, o drumstumas gali būti skirtingo intensyvumo.
„Vieną dieną matymas gali atrodyti geresnis, kitą – blogesnis. Skirtingomis apšvietimo sąlygomis regėjimas taip pat gali smarkiai keistis, žmogus gali matyti dvejinimąsi ar šešėlius – tokio nepastovumo akiniai negali kompensuoti“, – teigia gydytoja.
Ar yra alternatyvų operacijai?
Nei lašai, nei vitaminai ar specialūs akiniai negali sugrąžinti lęšiuko skaidrumo, kad ir kokios reklamos matomos internete.
„Svarbu suprasti – katarakta nėra išgydoma akių lašais ar medikamentais. Vienintelis efektyvus gydymo būdas yra kataraktos operacija“, – teigia I. Glinskienė.
Kataraktos operacija yra viena dažniausių ir saugiausių chirurginių procedūrų pasaulyje. Jos metu yra pašalinamas sudrumstėjęs akies lęšiukas ir į jo vietą įdedamas minkštas dirbtinis, skaidrus intraokulinis lęšis.
„Kataraktos operacija, atliekama naujosiomis technologijomis, yra itin paprasta procedūra, trunkanti vos 10–20 minučių, taikant vietinę nejautrą, o pacientas iškart po operacijos gali grįžti namo ilsėtis. Didžioji dalis pacientų pastebi akivaizdų regėjimo pagerėjimą jau kitą dieną, o galutinius rezultatus galima vertinti po kelių savaičių“, – apibendrina I. Glinskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.