Kavinių meniu, prekybos centrų lentynos, o ypač pavasarį – lietuvių daržų lysvės. Šparagai – vienas populiariausių pavasario delikatesų, džiuginantis gaiviu skoniu ir lengvumu. Tačiau ar kada susimąstėte, kad ši, regis, nekaltas daržovė gali slėpti ir pavojų?
Mano draugė iš Vokietijos, pamačiusi mano lėkštėje šparagus, žvelgė keistai. „Tu žinai, kad Hamburgo botanikos sodas juos įvardijo antru nuodingiausiu augalu Europoje?” paklausė ji. Nustebau. Juk tai – paprasta daržovė, ar ne?
Paslėpti pavojai: teršalai ir purinai
Tą vakarą praleidau ieškodama informacijos. Ir tai, ką radau, privertė kitaip pažiūrėti į žalius stiebelius savo lėkštėje. Toksikologas Marius, su kuriuo susisiekiau, paaiškino situaciją.
„Šparagai turi savybę kaupti teršalus iš dirvožemio,” sakė jis. „Kadmis, chloratai, pesticidų likučiai – visa tai keliauja į stiebą.” Šie junginiai nėra nekalti: kadmis – sunkusis metalas, kenkiantis inkstams ir kepenims; chloratai trikdo skydliaukės funkciją, o pesticidų žala apskritai gerai žinoma.
„Bet tai dar ne viskas,” tęsė Marius. „Šparaguose daug purinų. Tai natūralūs junginiai, kurie organizme virsta šlapimo rūgštimi.” Tiems, kas serga podagra, tai gali reikšti skausmingus priepuolius. Žmonėms, turintiems inkstų akmenų, purinai didina naujų akmenų formavimosi riziką.
Žalieji vs. Baltieji: lemtingas skirtumas
Ar žinojote, kad spalva daug ką pasako apie šparagų saugumą? „Spalva daug ką pasako,” aiškino toksikologas. „Žalieji šparagai auga virš žemės, saulėje. Baltieji – po dirvos sluoksniu.” Šis skirtumas yra esminis. Baltieji šparagai ilgiau kontaktuoja su dirva ir sukaupia daugiau teršalų – kadmio, chloratų, pesticidų likučių. „Jei jau valgote šparagus, rinkitės žalius,” patarė Marius. „Ir žiūrėkite, iš kur jie atvežti.”
Ekologiški šparagai iš sertifikuotų ūkių yra saugiausias pasirinkimas. Importuoti iš šalių su silpna žemės ūkio priežiūra kelia didesnę riziką.
Kam šparagų reikėtų vengti?
Nors daugeliui šparagai nekelia grėsmės, yra tam tikrų grupių, kurioms reikėtų būti itin atsargiems ar net visai jų atsisakyti.
„Podagra – pirmas kontraindikacija,” pabrėžė Marius. „Purinai tiesiog sprogdina šlapimo rūgšties lygį.”
Inkstų akmenys – antra priežastis. Šparagai gali paspartinti naujų akmenų formavimąsi. „Ir dar viena grupė – žmonės su jautriu žarnynu,” pridūrė toksikologas. „Šparagai sukelia pūtimą, dujų kaupimąsi. Jei turite virškinimo problemų – geriau susilaikykite.”
Saugus vartojimas: patarimai ir rekomendacijos
Jei sveikatos problemų neturite, šparagus valgyti galima. Tačiau svarbu juos tinkamai paruošti ir vartoti saikingai, kad sumažintumėte bet kokią galimą riziką.
Pirmas žingsnis – kruopščiai nuplauti tekančiu vandeniu. Paviršiaus teršalai nusiplaus. Geriausia mirkyti porą minučių ir tada nuskalauti.
Antras – virti, garuose arba blanširuoti. Šiluminis apdorojimas suardo dalį kenksmingų medžiagų. Žalių šparagų geriau nevalgyti – tai ne morkos, kurias galima kramsnoti tiesiog iš maišelio.
„Ir porcijos,” pridūrė toksikologas. „Kartą per savaitę – normalu. Kasdien – jau per daug. Organizmas tiesiog nespėja išvalyti to, kas susikaupia.”
Dar vienas patarimas – pirkti sezoninius. Pavasarį lietuviški šparagai šviežiausi, mažiausiai apdoroti konservantais kelionei.
Išmokta pamoka
Kitą kartą restorane, vėl užsisakiau šparagų. Bet šį kartą paklausiau padavėjo: „Žali ar balti? Iš kur atvežti?” Jis pažiūrėjo nustebęs – matyt, pirmą kartą kas nors tokius klausimus uždavė. „Žali, lietuviški,” atsakė. „Tada tinka,” pasakiau. Draugė iš Vokietijos nusišypsojo. „Pagaliau išmokai,” tarė ji. „Dabar valgyk ramia sąžine.”
Ne visi augalai vienodai saugūs, bet ir ne visi vienodai pavojingi. Svarbu žinoti, ką valgai ir iš kur tai atkeliavo. Tą pamoką šparagų istorija išmokė puikiai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.