Regionai, vadinami mėlynosiomis zonomis, iš tiesų yra vietos, kur žmonės gyvena ilgiau ir kur kas dažniau sulaukia 100 metų – tai patvirtina naujas mokslinis tyrimas. Kodėl kai kuriose pasaulio vietose žmonės linkę gyventi ilgiau? Į šį klausimą mokslininkai bando atsakyti jau kelis dešimtmečius.
Vadinamosios mėlynosios zonos – tai regionai, kuriuose žmonės gyvena neįprastai ilgai ir kur neproporcingai daug devyniasdešimtmečių bei šimtamečių gyventojų. Pats terminas atsirado prieš beveik 20 metų, tačiau pastaraisiais metais jo pagrįstumas buvo imtas kvestionuoti. Kritikai abejojo, ar pačių žmonių nurodomas amžius yra tikslus, ir teigė, kad išskirtinis mėlynųjų zonų gyventojų ilgaamžiškumas gali būti prasto dokumentų tvarkymo ar raštvedybos klaidų rezultatas.
Vis dėlto naujas tyrimas dar kartą peržiūrėjo turimus duomenis ir patvirtino, kad dalis vadinamųjų mėlynųjų zonų iš tiesų yra autentiškos. Tyrimas, publikuotas žurnale „The Gerontologist“, pabrėžia, kad šiems regionams būdingas ne tik neįprastai didelis vyresnio amžiaus žmonių skaičius, bet ir išskirtinė jų sveikata bei gyvybingumas net labai garbiame amžiuje.
„Išskirtiniams teiginiams apie ilgaamžiškumą reikia išskirtinių įrodymų“, – teigė vienas iš tyrimo autorių Stevenas N. Austadas, Amerikos senėjimo tyrimų federacijos mokslinis direktorius.
Pasak tyrėjų, kad vietovė būtų pripažinta mėlynąja zona, ji turi būti aiškiai apibrėžta geografiškai, joje per pastaruosius 150 metų turi būti itin didelė žmonių, sulaukusių bent 90 metų, koncentracija, taip pat privalo egzistuoti patikimi gimimo ir mirties dokumentai.
Ne mažiau svarbus kriterijus – ilgalaikė gera sveikata. Tai ypač aktualu šiandien, kai daugelyje pasaulio regionų vyresniame amžiuje ligotumas didėja. Nors genetika gali turėti reikšmės, vis daugiau tyrimų rodo, kad pagrindiniai ilgo ir sveiko gyvenimo veiksniai yra gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas ir socialiniai ryšiai.
„Manome, kad mėlynųjų zonų patvirtinimas tyrimais yra svarbus, nes iš šių gyvenimo būdų galima pasisemti vertingų pamokų ir įkvėpimo, kaip gyventi ilgai ir sveikai, – rašo tyrėjai. – Ne mažiau informatyvu yra ir mėlynųjų zonų nykimo dokumentavimas, nes tai leidžia suprasti, kokie gyvenimo būdo veiksniai siejami su prastesne sveikata vėlesniame amžiuje.“
Naujoji analizė patvirtino dvi geografines vietoves, kurių gyventojų amžius patikimai pagrindžia jų priskyrimą mėlynosioms zonoms.
Kurios mėlynosios zonos patvirtintos mokslo?
Sardinija, Italija
Sardinijos mėlynoji zona apima šešis kaimus rytinėje–centrinėje salos dalyje. Čia šimtamečių, gimusių 1880–1900 m., dalis buvo maždaug penkis kartus didesnė nei likusioje Europoje ir tris kartus didesnė nei visoje Sardinijoje. Nuo pirminės analizės šis rodiklis tik augo.
Pasauliniu mastu 100 metų dažniau sulaukia moterys, tačiau šioje Sardinijos dalyje vyrų ir moterų proporcija tarp šimtamečių yra beveik vienoda.
Tyrėjai patikrino kiekvieno vyresnio nei 90 metų asmens amžių, lygindami civilinius ir bažnytinius archyvus bei atkurdami šeimų genealogijas, kad būtų atmestos galimos klaidos ar tapatybės supainiojimai.
Ikarija, Graikija
Ikarija – nedidelė Graikijos sala Egėjo jūroje, kurioje gyvena apie 8 000 žmonių. Kai 2009 m. ji pirmą kartą buvo pripažinta mėlynąja zona, 90 metų ir vyresnių gyventojų dalis buvo maždaug tris kartus didesnė nei šalies vidurkis. Apklausos patvirtino neįprastai didelį devyniasdešimtmečių ir šimtamečių skaičių.
Bendri mėlynųjų zonų bruožai ir naujos mėlynosios zonos
Tyrimas atskleidė bendrą visų keturių klasikinių mėlynųjų zonų bruožą – izoliaciją. Pasak tyrėjų, ši santykinė izoliacija leido šioms vietovėms išsiugdyti savitą kalbą ar tarmę, taip pat galimą kultūrinį ir genetinį unikalumą.
Mokslininkai ne tik nustatė, kaip kai kurios mėlynosios zonos traukiasi, bet ir atkreipė dėmesį į naujų zonų formavimąsi. Šiuo metu galimos naujos mėlynosios zonos Nyderlanduose, Kinijoje ir Karibų jūros saloje Martinikoje yra kruopščiai tikrinamos, kol galės būti plačiai pripažintos šiuolaikinėmis mėlynosiomis zonomis.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.