Mėnulis, amžinas nakties dangaus palydovas, visada žadino žmonijos smalsumą ir vaizduotę. Nors matome jį kiekvieną naktį, Mėnulis slepia daugybę paslapčių ir keistų faktų, kurie gali nustebinti net ir patyrusius astronomijos entuziastus. Pasinerkime į neįtikėtiną Žemės palydovo pasaulį ir atraskime dalykus, kurių galbūt nežinojote!
Mūsų palydovo paslaptys
Mėnulis pamažu tolsta nuo Žemės – maždaug po 4 centimetrus per metus. Jo diametras siekia 3476 kilometrus, o tai sudaro maždaug ketvirtadalį Žemės dydžio. Mėnulis Žemę apskrieja per 27,3 dienas.
Nors Mėnulis mums atrodo šviesus naktimis, iš tiesų jis pats nesukuria jokios šviesos. Visa, ką matome, yra atspindėta Saulės šviesa. Iš Žemės mes matome tik apie 60% Mėnulio paviršiaus; likusią dalį dažnai vadiname tamsiąja Mėnulio puse.
Mėnulyje temperatūra gali svyruoti nuo ekstremalių 127°C karštų dienų metu iki stingdančių -153°C šalčių naktį. Populiariausia versija, kaip susiformavo Mėnulis, teigia, kad prieš maždaug 4,5 milijardo metų Marso dydžio uoliena, vardu Tėja, trenkėsi į Žemę ir atskėlė didelę jos dalį. Šis atskilęs gabalas ir tapo Žemės Mėnuliu.
Nors Mėnulis yra maždaug 400 kartų mažesnis už Saulę, jis atrodo vienodo dydžio su ja, nes yra maždaug 400 kartų arčiau Žemės.
Žmonės ir Mėnulis: istorijos ir keistenybės
Įdomu tai, kad niekas, gimęs po 1935-ųjų, nėra vaikščiojęs ant Mėnulio paviršiaus. Ant Mėnulio iš viso išsilaipino 12 astronautų. Visi jie ten pateko „Apollo“ misijų metu, o paskutinis žmogus, žengęs Mėnulio paviršiumi, buvo geologas Harrisonas Schmittas, dalyvavęs „Apollo 17“ misijoje.
Jei Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas būtų užstrigę Mėnulyje, pagal to meto reglamentą buvo suplanuota nutraukti ryšį su jais ir leisti jiems numirti tyloje.
Prezidentas Niksonas netgi buvo pasiruošęs kalbą tokiam tragiškam atvejui.
Ant Mėnulio paviršiaus yra palikti 96 maišeliai su išmatomis, šlapimu ir vėmalais. Žmonių pėdsakai, palikti ant Mėnulio paviršiaus, gali išlikti iki 100 milijonų metų, nes Mėnulyje paprasčiausiai nėra vėjo, galinčio juos nupūsti.
Yra žinomas atvejis, kai NASA praktikantas pavogė mėnulio akmenis, parsinešė juos namo ir, išbarstęs ant lovos, atliko su jais neleistinus veiksmus. Dėl to akmenys tapo nebetinkami moksliniams tyrinėjimams, o praktikantas už tai buvo nuteistas kalėti 8 metus.
Kameros, kurios užfiksavo pirmuosius žingsnius Mėnulyje, ten ir buvo paliktos iki šių dienų. Jos buvo gana sunkios, tad astronautams buvo nurodyta jas palikti, o vietoj jų į raketą pasiimti mėnulio uolienų pavyzdžių.
Netikėti atradimai ir Mėnulio reiškiniai
Mėnulyje būna ir mėnulio drebėjimų, panašių į Žemės žemės drebėjimus. Pasak mokslininkų, jei Mėnulyje būtų vandens, dėl mažesnės gravitacijos žmonės galėtų juo vaikščioti neskęsdami.
Nors daugelis mano, kad Mėnulyje tvyro vakuuminė tyla be jokio kvapo, mokslininkai teigia, kad Mėnulio kvapas turėtų būti panašus į parako kvapą. Tai tik viena iš daugelio Mėnulio mįslių, kurias dar turime įminti.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.