2026-ieji yra paskutiniai vadinamosios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) metai, o Lietuva paskutinį – 1,116 mlrd. eurų – mokėjimo prašymą turi pateikti iki rugsėjo 30 dienos.
Finansų ministerijos atstovai įspėja, kad vis dar neįgyvendinti 67 iš 197 siekiamų rodiklių, o beveik pusė jų yra didelės rizikos.
Apie RRF trečiadienį diskutuota Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
Kaip pristatė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, šiuo metu Lietuva yra įgyvendinusi 77 iš 78 reforminių veiksmų ir 53 iš 119 investicijų.
„Pasiekta 130 iš 197 rodiklių (66 proc.)“, – apibendrino ji.
Viceministrė pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar neįgyvendinta nacionaliniame plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyta tarpmiestinio susisiekimo reforma.
„Tačiau kaip tik šią savaitę turėjome susitikimą su Susisiekimo ministerija, kuri užtikrino, kad tikrai šią reformą įgyvendins ir rodiklis bus visiškai pasiektas“, – sakė viceministrė.
Finansų ministerijos duomenimis, projektų vykdytojams Lietuvoje iš viso išmokėta 2,152 mlrd. eurų (56 proc.) lėšų.
Šiuo metu įgyvendinamiems projektams jau išmokėta 1,332 mlrd. eurų (58 proc.) subsidijų, o su projektų vykdytojais sudaryta sutarčių dėl 988 mln. eurų (64 proc.) paskolų.
Kaip pavyzdžiai komitete paminėtos nacionalinio plėtros banko ILTE priemonės „AEI juridiniams asmenims“ (549,1 mln. eurų) ir „Milijardas verslui“ (850 mln. eurų).
Didžiausias prašymas – ant plauko
N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė informavo, kad Lietuva iš viso Europos Komisijai (EK) jau yra pateikusi penkis mokėjimo prašymus ir gavusi 2,64 mlrd. eurų (68 proc. visos sumos).
„2026 metais suplanuoti dar du mokėjimo prašymai. Vienas – kovo mėnesio pabaigoje, kuriame atsiskaitysime už 18 rodiklių (178 mln. eurų). Tačiau didžiausias prašymas dėl subsidijos ir paskolos – 68 rodikliai dėl 1,116 mlrd. eurų – bus iki rugsėjo 30 dienos“, – pasakojo viceministrė.
Iki to laiko dar tikimasi Lietuvos planą šiek tiek pakeisti. Tai padaryti būtina iki gegužės pabaigos.
„Vis dar turime rizikingų rodiklių, kuriuos prižiūrime.
Kas mėnesį politiniame lygiu, kas savaitę projektų lygiu, susitinkant Finansų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir atitinkamos kitos ministerijos darbuotojams. Matome, kad tikrai keisime planą“, – sakė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Rizikingiausi rodikliai ministerijose
Viceministrė nurodė, kad šiuo metu didelės rizikos yra laikomi 31 iš 67 siekiamų rodiklių. Tai minėta tarpmiestinio susisiekimo reforma ir 30 investicijų. Už juos ketinama atsiskaityti su galutiniu mokėjimo prašymu.
„Rodikliai yra valdomi. Tiek, kiek matome, kad negalėsime pasiekti, su ministerijomis deramės dėl rodiklių aprašymo patikslinimo, dalies rodiklių susimažinimo. Tai derinsime su EK. Viską darome taip, kad ta paramos suma ateitų visa“, – tvirtino N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Pateiktais duomenimis, daugiausiai didelės rizikos rodiklių yra Susisiekimo (6), Ekonomikos ir inovacijų (6), Sveikatos apsaugos (5), Energetikos (4) ir Aplinkos (4) ministerijose.
„Didesnių problemų turime su SAM, kur yra didelės apimties investiciniai projektai, o darbų apimtys šiandien nėra didelės“, – pastebėjo pranešėja.
Posėdyje taip pat dalyvavęs Finansų ministerijos Investicijų departamento vyriausiasis patarėjas Paulius Baniūnas pridūrė, kad, pavyzdžiui, Susisiekimo ministerijoje rizikingi rodikliai susiję su maža paklausa.
„Kai kurios priemonės nesulaukia susidomėjimo. Jos susijusios su žaliuoju transportu. Pavyzdžiui, krovimo stotelės – projektų vykdytojai netgi atsisako įgyvendinti pasirašytas sutartis. Tikrai jau žinome, kad to rodiklio nepasieksime. Dar, pavyzdžiui, yra nauja dviračių takų tiesimo priemonė. Ji rizikinga, nes nauja, paskelbta tik pernai. Darbams atlikti nėra daug laiko. Tačiau kai kur problemos yra išsprendžiamos. Gal šiek tiek užtrukęs dokumentacijos tvarkymas. Minėtą susisiekimo reformą laikome didelės rizikos, nes ji tikrai svarbi ir brangus rodiklis“, – dėstė jis.
Išsprendžiamomis P. Baniūnas įvardijo ir daugumą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos problemų.
„Tik jos reikalauja didesnio dėmesio. Vienas rizikingesnių rodiklių yra kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – kelių mokslinių kompetencijų centrų kūrimas – yra numatyti dideli statybos darbai. Matome, kad dalis nebus baigta“, – sakė Finansų ministerijos atstovas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.