Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo sezonui, daugelis gyventojų daro lemtingą klaidą – pajutę pirmuosius simptomus, griebiasi namų vaistinėlėje užsilikusių antibiotikų. Specialistai pabrėžia, kad toks elgesys ne tik nepadeda pasveikti, bet ir kelia ilgalaikį pavojų tiek asmens sveikatai, tiek visai visuomenei dėl augančio atsparumo vaistams.
Meškos paslauga savo organizmui
„Privalome suprasti du svarbius dalykus – griebęsi antibiotikų, turimų namuose, savarankiškai, pavyzdžiui, vos pajutę gerklės perštėjimą ar kažkokius kitus peršalimo ligoms būdingus simptomus, ne tik nepasijusime geriau, bet ir padarysime sau meškos paslaugą. Paprastai tariant, jei antibiotikus vartojame neteisingai, bakterijos tampa atsparios gydymui antibiotikais, todėl, ateityje prireikus šių medikamentų, jie gali būti tiesiog neveiksmingi“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys rodo dviprasmišką situaciją: nors per pastarąjį dešimtmetį bendras antibiotikų suvartojimas Europos Sąjungoje sumažėjo 23 proc., tam tikrų bakterijų atsparumas šiems vaistams tik išaugo. Tai reiškia, kad ateityje net ir paprasčiausios infekcijos gali tapti nepagydomomis.
Plataus spektro antibiotikų grėsmė
Specialistai su nerimu stebi tendenciją, jog vis dažniau skiriami ne siauro, o plataus spektro veikimo antibiotikai. Šie medikamentai veikia ne tik ligos sukėlėją, bet ir didelę dalį kitų organizmo bakterijų, taip sutrikdydami natūralią mikrobiotą. Dažniausiai tokie vaistai pasirenkami, kai diagnozė nėra tiksli arba ligą sukelia keli skirtingi sukėlėjai.
NVSC Vilniaus departamento atlikta analizė atskleidė bauginančią statistiką: Vilniaus apskrityje pernai net 90 proc. vaikų, kuriems prireikė antibiotikų, buvo išrašyti būtent plataus veikimo spektro preparatai. Tai rodo, kad tikslingas gydymas vis dar išlieka dideliu iššūkiu.
Kaip išvengti nereikalingo gydymo?
Siekdami mažinti netikslingą vaistų vartojimą, epidemiologai primena apie greitąjį A grupės beta hemolizinio streptokoko testą.
Šis tyrimas yra itin aktualus 2–7 metų vaikams, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Testas leidžia tiksliai nustatyti, ar antibiotikas apskritai yra būtinas. Deja, praėjusių metų duomenys rodo, kad Vilniaus apskrityje šiuo testu pasinaudojo vos 5,3 proc. sirgusių mažamečių.
Svarbu prisiminti, kad antibiotikai kovoja tik su bakterijomis, o virusines infekcijas, tokias kaip gripas, jie veikia nuliniu efektyvumu. Tačiau virusinės ligos dažnai susilpnina organizmą, todėl gali kilti antrinės bakterinės komplikacijos.
Vakcinacija – geriausia prevencija
NVSC primena, kad gripo sezonas tęsiasi nuo spalio iki gegužės. Efektyviausias būdas išvengti komplikacijų ir kartu sumažinti poreikį antibiotikams yra skiepai. Tai ypač aktualu rizikos grupėms: vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims bei medicinos darbuotojams.
Šiuo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojama vakcina galima pasiskiepyti pas savo šeimos gydytoją. Specialistai pabrėžia, kad vieno vizito metu saugu skiepytis ne tik nuo gripo, bet ir nuo pneumokokinės infekcijos bei COVID-19 ligos, taip užtikrinant maksimalią apsaugą šaltuoju metų laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.