Miokardo infarktas neretai užklumpa netikėtai, o itin užsiėmę žmonės, bandantys kompensuoti visą fizinį krūvį savaitgaliais, patiria didesnę riziką. Staigus didelis fizinis krūvis po ilgo pasyvumo, ypač derinant su kitais veiksniais, gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų.
Pavyzdžiui, įsivaizduokime: po įtemptos darbo savaitės žmogus, netreniruotas, intensyviai sportuoja savaitgalį, vėliau ilgai kaitinasi pirtyje – tai papildomas krūvis širdžiai. Naktį pajutus krūtinės skausmą ir prakaitavimą, daugelis linkę tikėtis, kad „praeis savaime“. Deja, tokia savigyda gali baigtis skubia medikų pagalba.
Gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė pabrėžia, kad daugelis kraujotakos pokyčių prasideda nepastebimai. Miokardo infarktas dažnai būna pirmasis ir ūmiausias signalas apie rimtus kraujotakos sutrikimus.
Lietuva ir širdies ligos: tylus pavojus
„Širdies ir kraujagyslių ligos yra svarbiausia priežastis, dėl kurios Lietuva praranda daug gyventojų“, – teigia gydytoja M. Kovaitė. Ypač neramina statistika: net 60 procentų vyrų ir apie 40 procentų moterų pirmasis koronarinės širdies ligos pasireiškimas yra miokardo infarktas. Tai reiškia, kad daugelis apie savo ligą sužino tik staiga patekę į medikų rankas. Lietuva išlieka tarp blogiausiai besirodančių Europos Sąjungos šalių tiek sergamumo, tiek mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodikliais.
Infarkto rizika: kas slypi po „sveiko“ fasado?
Neretai keturiasdešimtmečiai ar penkiasdešimtmečiai, vadinantys save sveikais, nežino apie padidėjusį „blogojo“ cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje, aukštą kraujospūdį ar antsvorį. Šie rizikos veiksniai dažnai išaiškėja tik ištikus infarktui, insultui ar širdies nepakankamumui. Kadangi ankstyvose stadijose širdies ir kraujagyslių ligos nesukelia skausmo, profilaktiniai patikrinimai yra gyvybiškai svarbūs. Ankstyvoji diagnostika – vienintelis kelias užbėgti ligai už akių.
Mityba, nutukimas ir cholesterolio mitai
Klaidinga manyti, kad cholesterolio kiekis kraujyje priklauso tik nuo riebaus maisto. Apie 75 procentus cholesterolio gamina pats organizmas.
Svarbiau atkreipti dėmesį į medžiagų apykaitą. Ypač pavojingas pilvinis nutukimas (obuolio formos), kai riebalai kaupiasi pilve ir ant vidaus organų. Kriaušės formos nutukimas, kai riebalai kaupiasi aplink šlaunis ir sėdmenis, laikomas mažiau pavojingu. Be to, genetinė predispozicija (paveldima dislipidemija) gali didinti riziką, jei artimieji sirgo širdies ligomis ankstyvame amžiuje.
Kraujagyslių amžius ir aterosklerozės grėsmė
Žmogaus kraujagyslių amžius gali gerokai skirtis nuo biologinio. Dėl aterosklerozės – uždegimo, riebalų ir ląstelių kaupimosi ant kraujagyslių sienelių – jos storėja, mažėja spindis ir sunkiau prateka kraujas. Padidėjęs kraujospūdis tik dar labiau apsunkina kraujagyslių darbą, kol galiausiai jos užsikemša. Su amžiumi didėja ir kraujo krešumas bei klampumas. Pažeidus vidinį kraujagyslės sluoksnį, greičiau formuojasi krešuliai, o trombų užkimštos vainikinės arterijos kelia mirtiną pavojų. Net po infarkto vaistus dažnai reikia vartoti visą gyvenimą, be to, infarktas linkęs kartotis.
Svarbiausia – prevencija be vaistų
Norint apsaugoti kraujagysles, būtini reguliarūs vizitai pas gydytoją: vyrams – nuo 40–50 metų, moterims – kiek vėliau, o esant šeimos istorijai – anksčiau. Svarbiausios priemonės – atsisakyti rūkymo ir alkoholio. Net ir esant rizikos veiksniams, nebūtinai iškart skiriami vaistai. Didelę dalį galima koreguoti keičiant mitybą, didinant fizinį aktyvumą, mažinant antsvorį. Rekomenduojama valgiaraštį praturtinti polinesočiosiomis riebalų rūgštimis (alyvuogių, saulėgrąžų aliejus) ir vengti konditerijos gaminių bei saldumynų.
Kaip papildomą apsaugą galima naudoti augalinės kilmės medžiagas. Fermentas natokinazė, žinomas iš senovės Japonijos medicinos, teigiamai veikia kraujagysles, mažina kraujo klampumą ir trukdo formuotis trombams. Derinys su hidroksitirozoliu (alyvuogių aliejuje) ypač naudingas. Cholesterolio kontrolei naudingas raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ekstraktas (monakolinas K). Preparatas, sujungęs natokinazę su monakolinu K, leidžia vienu metu pagerinti kraujotaką, sumažinti cholesterolį ir saugoti kraujagysles. Idealus scenarijus – išvengti ligų ir vaistų, pasitelkiant profilaktiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.