Asbestas yra toksiška, pirmos grupės kancerogeninė medžiaga, kuri sukelia mirtinas ligas. Nors Lietuvoje asbestą ar jo turinčius gaminius yra uždrausta naudoti nuo 2005 metų, net praėjus 20 metų asbestinių stogų yra gausu, ypač kaimo vietovėse. Stogo danga neretai jau stipriai aptrūnijusi, apaugusi samanomis, palūžusi. Ar gyventi tokioje aplinkoje yra saugu?
Nuo asbestinio stogo gramdo samanas: ar tai saugu?
Skaitytojas Bronius iš Molėtų rajono sako, kad jo kaimynystėje retas kuris sodybos savininkas yra pakeitęs namo stogą į saugų, be asbesto.
„Mūsų kaime dauguma pastatų, ypač ūkinės paskirties, vis dar yra su prieš 60 metų dengtais asbesto stogais. Pačio šiferio būklė prasta. Jis aplūžęs, vietomis sudūlėjęs. Apaugęs samanomis.
Pastebėjau, kad kaimynai tas samanas nuo stogo gramdo su įvairiausiais įrankiais. Man kyla klausimas, ar saugu gyventi tokioje aplinkoje. Ar gramdant samanas nepasklinda sveikatai itin pavojingų asbesto plaušelių?“ – teiraujasi Bronius.
Kol stogas mechaniškai neliečiamas – sveikatai pavojaus nėra
Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vadovas Saulius Balčiūnas sako, kad pavojingiausi žmogaus sveikatai asbesto plaušeliai aplinkos ore yra nematomi plika akimi. Juos galima aptikti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Tačiau patys plaušeliai nesklinda oru, jeigu šiferis, kuriuo dengtas stogas, nėra mechaniškai veikiamas (daužomas, smulkinamas, šlifuojamas, pjaustomas ir panašiai).
„Kol žmonės to stogo neliečia, tol rizikos nėra, arba ji minimali. Jeigu žmonės pradeda intensyviai krapštyti samanas, šlifuoti, tada asbesto plaušeliai gali pasklisti. Kiek tų plaušelių patenka į orą, sunku atsakyti. Reikėtų kviesti specialios laboratorijos darbuotojus, kad išmatuotų.
Tačiau bet kaip mechaniškai liesti asbestinių šiferių nerekomenduojama net gryname ore. Arba reikėtų dėvėti specialius respiratorius. Kam rizikuoti ir spėlioti, ar pavojinga plaušelių koncentracija ore pasklido, ar ne.
Juolab kad egzistuoja daug faktorių: į kurią pusę pučia vėjas, kokia oro drėgmė ir t. t.“, – aiškina specialistas.
Pasak jo, norint ardyti asbesto stogą, reikėtų kreiptis į specialistus. Jokiu būdu neužsiimti saviveikla. Taip pat asbesto lakštų negalima mėtyti, kur papuolė. Juos reikia specialiai utilizuoti.
Nematomi žudikai
„Esu matęs, kad žmonės sutrupina asbestinius lakštus ir naudoja kaimo keliukui lyginti. Užpila juo duobes. Tokiais veiksmais žmonės sukelia pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai“, – elgtis atsakingai ir pačiam nelaužyti asbesto lakštų ragina S. Balčiūnas.
Higienos institutas informuoja, kad asbesto plaušeliai yra labai maži ir plika akimi nematomi, jie neturi kvapo ir skonio. Netirpūs vandenyje, rūgštyse, organiniuose tirpikliuose, nedega, savaime neskyla. Plaušeliai, patekę į žmogaus plaučius, juose kaupiasi daug metų, sukelia sveikatos sutrikimų ir net mirtinų ligų.
Žmogui įkvepiant asbesto skaidulų, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės (plaučių audinio randėjimo) priežastimi. Asbestas riziką susirgti plaučių vėžiu padidina apie 5 kartus. Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 000 mirčių nuo plaučių vėžio. Darbuotojų, dirbančių su asbestu, šeimos nariams taip pat gali kilti pavojus, nes asbesto likučiai gali prilipti prie darbuotojo drabužių.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.