Gydytoja neurologė Aleksandra Ekkert, aktyviai šviečianti visuomenę apie insultą socialiniuose tinkluose, pastebi didžiulį informacijos trūkumą. Ji įkūrė „Insulto klubą“ ir pabrėžia, kad net praėjus mirtinam pavojui, gyvenimas po insulto dažnai pasikeičia iš esmės. Vis dėlto, žinios apie insultą yra gyvybiškai svarbios – jo įmanoma išvengti, o ankstyvas atpažinimas gali išgelbėti gyvybę.
Kas yra Insultas ir Kodėl Kiekviena Minutė Svarbi?
Insultas ištinka staiga, užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei. Vos per vieną minutę, prasidėjus insultui, žūva milijonas neuronų. Gydytoja A. Ekkert įspėja, jog laikas yra kritiškas. Kasmet pasaulyje fiksuojama apie 13 milijonų naujų insulto atvejų, o dėl senėjančios visuomenės šis skaičius, tikėtina, didės.
Lietuvos Realija: Šokiruojanti A. Ekkert Įžvalga
Lietuvoje, deja, informacijos apie šią ligą trūksta. Tyrimai rodo, kad net 50 proc. nukentėjusiųjų neatpažįsta pirmųjų insulto požymių ir per vėlai kreipiasi pagalbos. Dalies apklaustųjų žinios apie insultą labai skurdžios, painiojami simptomai su infarktu ar kitomis ligomis.
Neignoruokite: Svarbiausi Insulto Ženklai
Itin svarbu atpažinti pagrindinius insulto ženklus: sutrikusi kalba, rega, paralyžiuojamos galūnės, perkreipiamas veidas. Pastebėjus bent vieną iš šių simptomų, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tyrimai atskleidė, kad dėl vėlyvo atvykimo į ligoninę, daugiau nei pusė pacientų, patyrusių vertebrobazilinį insultą (sudarantį 20 proc. visų insultų), negavo gyvybę gelbstinčio kraujotaką atkuriančio gydymo.
Gydymo Galimybės ir Laikas
Gydymas trombolize, tirpdančia kraujo krešulį, gali padėti, jei pagalba suteikiama per 4,5 valandos. Mechaninė trombektomija efektyviausia per 6 valandas. Kuo greitesnė reakcija, tuo didesnės galimybės išvengti sunkių pasekmių.
Sistemos Trūkumai ir Insulto Prevencija
Gydytoja A. Ekkert pabrėžia pacientų organizacijos poreikį, siekiant geriau informuoti tiek ligonius, tiek artimuosius.
„Iki šiol naujos kartos antikoaguliantus (kraują skystinančius vaistus) Lietuvoje gali skirti tik kardiologas, bet niekas nepasako, kodėl to negali daryti neurologas. Laukdamas keletą mėnesių, kol pateks pas kardiologą, žmogus gali patirti antrą insultą“, – teigė A. Ekkert. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. mažinti insulto rizikos veiksnius, tokius kaip aterosklerozė, prieširdžių virpėjimas, diabetas, rūkymas, nutukimas. Svarbu ugdyti sveiką gyvenseną ir mitybą, pradedant nuo darželių. Visuomenės švietimas turi apimti visas amžiaus grupes, nes insultai ištinka ne tik didelės rizikos asmenis.
Ankstyvas nustatymas ir prevencinės priemonės gali užkirsti kelią pasikartojantiems priepuoliams. Taip pat kyla problemų dėl vaistų nutraukimo prieš paprastas operacijas, kai kitų sričių medikai neįvertina insulto pavojaus. „Niekas nežino, kiek pacientų patiria slaptą prieširdžių virpėjimą ir negauna kraują skystinančių vaistų. Insulto prevencijos požiūriu tai vienas svarbiausių klausimų Lietuvoje“, – apgailestauja neurologė.
Gyvenimas po Insulto: Iššūkiai ir Reikalinga Parama
Atsigauti po insulto yra ilgas ir sunkus procesas, lydimas vilčių ir nusivylimų. Pacientai susiduria su psichologinėmis problemomis, pykčiu, o artimiesiems trūksta informacijos ir emocinės paramos. Dažnai nežinoma, kur kreiptis pagalbos ar kaip gauti reikalingas medicinos priemones.
„Patys ieškojome internete informacijos, bet neradome“, „Visiška bala, tikra tragedija“ – tokie artimųjų atsakymai įtikina gydytoją A. Ekkert, kad insultas ne tik apsunkina kasdienybę, bet ir sužlugdo karjerą bei studijas. Šiame kelyje žmonės neturėtų jaustis vieniši, o švietimas ir parama yra esminiai veiksniai siekiant pagerinti insulto paliestų šeimų gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.