Socialiniuose tinkluose ir alternatyviosios medicinos forumuose vis dar gajus pavojingas mitas: vėžines ląsteles galima „numarinti“ badu, atsisakant angliavandenių, baltymų ar drastiškai mažinant suvartojamų kalorijų kiekį. Ši teorija, nors ir skamba viliojančiai, neturi jokio mokslinio pagrindo ir, onkologų bei mitybos specialistų teigimu, gali turėti tragiškų pasekmių.
Pavojinga klaida, kuri gali kainuoti gyvybę
Onkologai ir mitybos specialistai skambina pavojaus varpais: savavališka bado dieta ir mitybos nepakankamumas onkologiniams ligoniams yra viena dažniausių ankstyvos mirties priežasčių, nesusijusių su pačios ligos agresija. Kai organizmas negauna reikiamo kuro, vėžys vis tiek randa būdų išgyventi, siurbdamas energiją iš raumenų ir gyvybiškai svarbių organų, kol galiausiai ligonis tiesiog išsenka. Paciento svorio kritimas klaidingai interpretuojamas kaip vėžio silpnėjimas, tačiau iš tikrųjų tai ženklas, kad organizmas pats save ardo.
Kaip vėžys ir badas veikia organizmą? Mokslinis požiūris
Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugija (ESPEN) savo oficialiose gairėse „ESPEN guidelines on nutrition in cancer patients“ pateikia aiškius įrodymus: mitybos būklė yra tiesiogiai susijusi su paciento išgyvenamumu. Vėžys sukelia specifinį medžiagų apykaitos sutrikimą, vadinamą kacheksija – tai procesas, kai organizmas pradeda ardyti savo audinius net ir esant pakankamam maisto kiekiui, o badavimas šį procesą tik paspartina.
Mokslininkai pabrėžia, kad vėžinės ląstelės yra itin adaptatyvios. Jei joms trūksta gliukozės, jos gali pereiti prie kitų energijos šaltinių. Tuo tarpu paciento imuninė sistema, atsakinga už kovą su liga, be pakankamo baltymų ir energijos kiekio tiesiog „išsijungia“. Badaujantis ligonis tampa neatsparus infekcijoms, o jo organai nebeturi resursų atlaikyti agresyvaus gydymo, tokio kaip chemoterapija ar radioterapija.
ESPEN duomenimis, net iki 20 procentų onkologinių ligonių miršta ne dėl vėžio progresavimo, o dėl komplikacijų, kurias sukelia mitybos nepakankamumas. Tai pabrėžia, kad mityba onkologijoje turi būti ne apribojanti, o palaikanti.
Oficialios medicinos gairės: mityba kaip sąjungininkas kovoje su liga
Mokslas įrodė, kad mityba onkologijoje turi būti ne apribojanti, o palaikanti. ESPEN rekomenduoja, kad onkologinio paciento racione turėtų būti padidintas baltymų kiekis (iki 1,2–1,5 g vienam kūno kilogramui) ir pakankamas energijos kiekis (apie 25–30 kcal/kg). Tai padeda išlaikyti raumenų masę, kuri yra pagrindinis imuninės sistemos rezervas ir būtina atlaikant gydymo naštą.
Užuot ieškojus stebuklingų bado dietų, pacientams patariama orientuotis į priešuždegiminę mitybą, praturtintą omega-3 riebalų rūgštimis, antioksidantais ir vitaminais. Kai pacientas maitinasi pilnavertiškai, jo organizmas tampa stipriu sąjungininku gydytojams, kovojantiems su liga.
Bandymas „numarinti“ vėžį badu yra pavojingas mitas, neturintis jokio mokslinio pagrindo. Mitybos nepakankamumas ir badavimas tik susilpnina jūsų kūno gynybinę sistemą, palikdami vėžį vienvaldžiu šeimininku. Oficialios medicinos gairės vieningai teigia: norint nugalėti ligą, reikia maitinti kūną, o ne jį alinti. Stiprus organizmas yra vienintelė platforma, kurioje modernūs vaistai ir gydymo metodai gali suveikti efektyviai. Visada pasitarkite su savo gydančiu gydytoju ar mitybos specialistu, kad užtikrintumėte tinkamiausią mitybos planą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.