Virškinamajame trakte gyvenančių mikrobų tyrimai sukėlė „revoliuciją“ mitybos moksle. Per pastaruosius kelerius metus maistinės skaidulos tapo „naujuoju baltymu“, todėl jų gausiai dedama į maisto produktus, tikintis, kad jos pamaitins mūsų žarnyno mikrobiomą ir pagerins sveikatą. Tačiau 2024 m. paskelbtame su pelėmis atliktame tyrime teigiama, kad ne visi skaidulų papildai yra vienodai naudingi.
Nustatyta, kad avižose ir miežiuose randamas beta gliukanu vadinamas polisacharidas gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažinti svorį daug riebalų turinčia dieta šeriamoms pelėms.
Arizonos universiteto ir Vienos universiteto tyrėjų teigimu, tai buvo vienintelis iš jų išbandytų skaidulų papildų, per 18 savaičių sumažinęs pelių riebalų kiekį ir kūno svorį.
Kitos tirtos skaidulos, įskaitant kviečių dekstriną, pektiną, atsparųjį krakmolą ir celiuliozę, tokio poveikio neturėjo, nors ir gerokai pakeitė pelių mikrobiomo sudėtį, lyginant su pelėmis, kurios nebuvo šeriamos skaidulų papildais.
Skaidulos – naudingos, bet ne visos vienodos
„Žinome, kad skaidulos yra svarbios ir naudingos. Problema ta, kad yra labai daug skirtingų skaidulų rūšių, – aiškino UA biomedicinos mokslininkas Frankas Duca. – Norėjome sužinoti, kokios rūšies skaidulos būtų naudingiausios metant svorį ir gerinant gliukozės homeostazę, kad galėtume informuoti bendruomenę, vartotojus ir žemės ūkio pramonę.“
Maistinės skaidulos yra pagrindinis energijos šaltinis mūsų žarnyne gyvenančioms bakterijoms, tačiau mažiau nei 5 proc. žmonių JAV suvartoja rekomenduojamą 25–30 g skaidulų kiekį per dieną.
Siekiant kompensuoti jų trūkumą, vis labiau populiarėja skaidulų papildai ir „nematomų skaidulų“ turintys maisto produktai. Tačiau skaidulinės medžiagos yra labai įvairios, tad kokias rinktis?
Kai kurios skaidulos, pavyzdžiui, avižų beta gliukanai ir kviečių dekstrinas, yra tirpios vandenyje, t. y. jas lengvai fermentuoja žarnyno bakterijos. Kitos, kaip antai celiuliozė ir atsparusis krakmolas, yra mažiau tirpios arba netirpios, t.
y. jos prilimpa prie kitų medžiagų ir sudaro išmatas.
Kaip rašo UA biomedicinos mokslininkė Elizabeth Howard ir jos kolegos, iki šiol „nebuvo atliktas nė vienas tyrimas, kuriame būtų analizuojamas įvairių skaidulų vaidmuo vienoje tiriamųjų grupėje“.
Kaip beta gliukanas veikia organizmą?
Siekiant tai kompensuoti, šiame tyrime su viena pelių grupe buvo išbandytos kelios skaidulų formos. Nustatyta, kad tik beta gliukanas padidino pelių žarnyne randamų Ileibacterium vadinamų mikroorganizmų skaičių. Kiti su pelėmis atlikti tyrimai šias bakterijas sieja su svorio mažėjimu.
Akivaizdu, kad gerokai greičiau nei per 10 savaičių beta gliukanu šertų pelių kūno svoris ir riebalų kiekis sumažėjo, palyginti su kitomis skaidulų formomis šertų pelių kūno svoriu ir riebalų kiekiu.
Šios išvados patvirtina kito neseniai F. Ducos atlikto tyrimo, kurio metu graužikai buvo šeriami daug beta gliukano turinčiais miežiniais miltais, rezultatus. Nors žiurkės ir toliau valgė tiek pat riebaus maisto, kiek ir anksčiau, jų energijos sąnaudos padidėjo ir jos numetė svorio.
Panašūs rezultatai buvo pastebėti ir pastarojo tyrimo metu šeriant peles beta gliukanu. Šių gyvūnų žarnyne taip pat padidėjo butirato – metabolito, kuris susidaro mikrobams skaidant ląstelieną, – koncentracija.
Butiratas skatina į gliukagoną panašaus peptido-1 (GLP-1) išsiskyrimą. Tai yra natūralus baltymas, kurį imituojantys sintetiniai vaistai, tokie kaip „Ozempic“, skatina insulino gamybą.
„Skaidulinių medžiagų vartojimo nauda iš dalies pasireiškia GLP-1 ir kitų žarnyno peptidų, kurie reguliuoja apetitą ir kūno svorį, išsiskyrimu, – sakė F. Duca. – Tačiau nemanome, kad tuo jų poveikis apsiriboja. Mūsų nuomone, butiratas gali būti naudingas ir kitais aspektais, nesusijusiais su žarnyno peptidais, pavyzdžiui, gerinti žarnyno barjero būklę ir teigiamai veikti periferinius organus, kaip antai kepenis.“
Norint šiuos rezultatus pritaikyti žmonėms, reikia atlikti daugiau tyrimų, tačiau išvados rodo, kad vienos skaidulos gali būti tinkamesnės svorio metimui ir insulino kontrolei nei kitos.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Nutrition“.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.