Vilniaus universiteto profesorius ir sporto mokslininkas Albertas Skurvydas atskleidžia stebinantį faktą: savaitgalį nueiti 5 kilometrai prilygsta net 15 kilometrų įveiktiems darbo dieną. Šis judėjimo paradoksas meta iššūkį mūsų įprastam supratimui apie fizinį aktyvumą ir jo naudą. Kodėl taip yra? Profesorius dalijasi ne tik paaiškinimu, bet ir praktinėmis rekomendacijomis kiekvienam, siekiančiam geresnės savijautos.
Miokinų galia: kaip judėjimas atjaunina protą ir kūną?
Fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus ne tik mūsų kūnui, bet ir smegenų veiklai. Profesorius A. Skurvydas pabrėžia, kad aktyviai judant dirba mūsų greitieji raumenys, gaminantys specialius hormonus, vadinamus miokinais. Šie hormonai, patekę į kraujotaką, pasiekia galvos smegenis, kur stimuliuoja jų veiklą ir skatina naujų neuronų gamybą.
„Visai neseniai mokslininkai šiuos hormonus pavadino miokinais. Jie patekę į galvos smegenis stimuliuoja jų veiklą ir naujų neuronų gamybą. Tokiu būdu gerėja žmonių atmintis, dėmesio koncentravimas, jiems tampa lengviau mokytis, didėja jų atsparumas stresui, – sako A.Skurvydas. – Taip pat dalis miokinų patenka ir į kitus organus – žarnyną, skrandį, širdį, kaulus, kasą – ir prisideda prie jų atsinaujinimo. Tad judant nauda jaučiama visame kūne“, – teigia profesorius.
Kodėl savaitgalio judėjimas tris kartus efektyvesnis?
Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, kad fizinio judėjimo nauda savaitgalį yra net tris kartus didesnė nei darbo dienomis. Profesorius A. Skurvydas paaiškina šį fenomeną paprastai: „Taip yra dėl to, kad savaitgalį žmogui nereikia eit į darbą, jis nepatiria streso, turi daugiau laiko poilsiui, todėl ir judėjimo nauda yra didesnė.“
Šis moksle vadinamas „judėjimo paradoksu“ iliustruoja, kad po visos dienos įtampos aktyvus judėjimas darbo dieną gali net padidinti stresą, nes organizmui trūksta būtino poilsio. Savaitgalį žmogus gauna abipusę naudą: fiziškai pajuda ir turi laiko kokybiškam atsistatymui, o tai teigiamai atsiliepia bendrajai savijautai ir nuotaikai.
Šią tendenciją patvirtina ir praktika.
Advokatų profesinės bendrijos „Cobalt“ partneris, ilgųjų nuotolių bėgimo ir triatlono entuziastas dr. Rimantas Simaitis pastebi, kad darbuotojai, kurie aktyviai praleido savaitgalį, pirmadienį į darbą grįžta energingesni ir geresnės nuotaikos.
„Mes nuolat įvairiausiomis įtraukiančiomis formomis skatiname kolektyvo fizinį aktyvumą, organizuojame žingsniavimo, bėgimo, važiavimo dviračiais ir kitus sportinio aktyvumo iššūkius, dalyvaujame masiniuose bėgimų renginiuose. Pavyzdžiui, šiuo metu naudodami „Walk15“ programėlę, skaičiuojame mūsų komandos nueinamus žingsnius. Išsikėlėme tikslą per kelis mėnesius nukeliauti 50 mln. žingsnių ir taip virtualiai apeiti Žemės rutulį. Matome, kad komandos žingsniavimo statistiniai rodikliai išauga kartais savaitgalių ir švenčių dienomis. Tie, kurie buvo fiziškai aktyvūs, į darbą pirmadienį grįžta labiau pailsėję, jiems lengviau koncentruoti dėmesį, jie yra atidesni detalėms“, – sako partneris.
Kaip atrasti motyvacijos judėti? Trys veiksmingi būdai
Nors fizinio aktyvumo nauda akivaizdi, prisiversti judėti ne visada lengva. Profesorius A. Skurvydas pabrėžia, kad vieno universalaus „recepto“ nėra, tačiau išskiria tris esminius veiksnius, kurie gali paskatinti fizinį aktyvumą:
1. Žinių galia. Žinojimas, kokią didžiulę naudą fizinis aktyvumas turi sveikatai ir gyvenimo kokybei, yra galingas stimulas. Švietimas apie judėjimo privalumus – ilgesnį gyvenimą, mažesnį sergamumą ir geresnę savijautą – gali tapti pirmuoju žingsniu link aktyvesnio gyvenimo būdo.
2. Pritaikyta aplinka. Aplinka, kurioje gyvename, daro didelę įtaką mūsų pasirinkimams. Jei netoliese yra patrauklus ėjimo, bėgimo ar dviračių takas, parkas ar miškas, žmogus daug mieliau išeis į lauką be didelių pastangų. Patogios ir saugios erdvės skatina spontanišką aktyvumą.
3. Iššūkiai ir stimuliai. Konkretūs iššūkiai, pavyzdžiui, žingsnių iššūkiai, organizuojami žygiai, judėjimo festivaliai ar varžybos, gali tapti puikia motyvacija. „Žinant, kokia didelė judėjimo nauda kūnui – visos priemonės yra pagirtinos“, – apibendrina mokslininkas.
Kiek žingsnių per dieną turime nueiti? Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos
Profesorius A. Skurvydas pabrėžia, kad nesvarbu, kur judate – parduotuvėje, stadione ar mieste – svarbiausia yra būti fiziškai aktyviam. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2020 metais pateikė konkrečias rekomendacijas, kiek žingsnių per dieną turėtų nueiti kiekvienas žmogus, atsižvelgiant į amžių:
- 4–6 metų vaikams: 10–14 tūkst. žingsnių per dieną.
- 7–11 metų vaikams: 13–15 tūkst. žingsnių per dieną.
- 12–19 metų jaunuoliams: 10–12 tūkst. žingsnių per dieną.
- Suaugusiems (nuo 20 metų): 7–10 tūkst. žingsnių per dieną.
- Nėščioms moterims: 6–8 tūkst. žingsnių per dieną.
- Žmonėms, turintiems negalią: 7–9 tūkst. žingsnių per dieną.
Šios rekomendacijos yra gairės, padedančios mums palaikyti optimalų fizinį aktyvumą ir mėgautis visapusiška sveikata. Reguliarus judėjimas yra investicija į ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.