Pavasaris dažnai asocijuojasi su atgimimu, ilgesnėmis dienomis ir pakilia nuotaika. Tačiau ne visiems šis metų laikas neša tik džiaugsmą. Daliai žmonių pavasario atėjimas, priešingai, atneša nuotaikos pablogėjimą ir energijos trūkumą. Kalbame apie pavasarinę depresiją, arba tiksliau – apie sezoninį afektinį sutrikimą (SAS), kuris gali pasireikšti ne tik tamsiuoju, bet ir šviesiuoju metų laiku.
Kas yra sezoninis afektinis sutrikimas?
Sezoninis afektinis sutrikimas yra nuotaikos sutrikimo tipas, susijęs su sezonų kaita. Nors dauguma žmonių jį sieja su rudens ir žiemos mėnesiais, kai trūksta saulės šviesos, maždaug 10 procentų tų, kurie jautriai reaguoja į sezoninius pokyčius, blogiausią savijautą patiria būtent pavasarį ar vasaros pradžioje. Tai nėra „paprastas liūdesys” – tai kliniškai reikšmingas sutrikimas, galintis paveikti kasdienį gyvenimą.
Kodėl pavasaris kai kuriuos veikia neigiamai?
Mūsų nuotaikos ir energijos lygis yra glaudžiai susiję su natūralia saulės šviesa – pagrindiniu energijos šaltiniu. Saulės šviesos poveikis organizmui yra sudėtingas ir individualus. Didžiajai daliai žmonių saulės trūkumas rudenį ir žiemą sukelia melatonino (miego hormono) gamybos sutrikimus, kurie lemia nuovargį ir liūdesį. Tačiau pavasarį, kai šviesos intensyvumas didėja, jautresni asmenys gali patirti priešingą efektą.
Yra teorijų, kad padidėjęs šviesos kiekis pavasarį gali sutrikdyti jautrių žmonių cirkadinį ritmą (vidinį organizmo laikrodį), paveikti serotonino (laimės hormono) apykaitą smegenyse arba sukelti melatonino gamybos slopinimą, kas kai kuriems gali sukelti nerimą, nemigą ir padidėjusį dirglumą, užuot teikus energiją. Tai ypač aktualu tiems, kurių organizmas itin jautriai reaguoja į bet kokius šviesos pokyčius.
Pavasarinės depresijos simptomai: kaip atpažinti?
Nors bendri depresijos simptomai yra panašūs, sezoninis afektinis sutrikimas turi savo specifiką. Pavasarinės depresijos atveju, be bendro nuotaikos pablogėjimo ir apatijos, gali pasireikšti:
- Padidėjęs nerimas ir irzlumas;
- Nemiga arba sunkumas užmigti, nors jaučiamas nuovargis;
- Sumažėjęs apetitas ir svorio kritimas (priešingai nei rudeninės depresijos metu, kai dažnai padidėja noras valgyti angliavandenius);
- Energijos trūkumas ir nuolatinis nuovargis;
- Sunkumas susikaupti ir priimti sprendimus;
- Socialinis atsitraukimas ir noras izoliuotis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie simptomai tęsiasi bent dvi savaites ir paveikia kasdienę veiklą. Jei pastebite šiuos pokyčius savo ar artimųjų elgesyje, rekomenduojama kreiptis į specialistus – psichologus ar psichiatrus, kurie gali padėti nustatyti tikslią diagnozę ir pasiūlyti tinkamą gydymą ar pagalbos būdus.
Sezoninė nuotaikų kaita yra natūrali, bet gilūs ir ilgalaikiai nuotaikos sutrikimai reikalauja dėmesio. Pavasario atėjimas neturėtų tapti kančia, o supratimas ir savalaikė pagalba gali padėti atgauti gyvenimo džiaugsmą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.