Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie trūkstamą vokiečių savanorių skaičių, norinčių tarnauti Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako – didelių problemų dislokuoti visą brigadą šalyje iki 2027 metų pabaigos nebus.
„Aš manau, kad mes neturėsime didesnių problemų dislokuoti visos brigados čia, Lietuvoje. Iš savo pusės padarysime viską, kad jie jaustųsi čia gerai – ne tik patys, bet ir jų šeimos. Skatinsime, kad šeimos intensyviau atvažiuotų, nes tai yra ir puiki reklama šaliai, galimybė populiarėti vokiečių kalbai, kas man, kaip su Vokietija susijusiam žmogui, taip pat yra ne paskutinės svarbos klausimas“, – teigė G. Nausėda.
„Manau, kad viskas čia bus gerai ir galiausiai, turiu patikinimus tiek iš paties kanclerio, tiek iš gynybos ministro Boriso Pistoriuso, kad jie susidoros su visais iššūkiais ir įgyvendins savo pažadus laiku“, – akcentavo prezidentas.
Vokietijos brigados dislokavimo iššūkiai
Vasarį Vokietijos savaitraštis „Spiegel“ rašė, kad šalies Bundesverui sunkiai sekasi rasti savanorių Lietuvoje dislokuojamai brigadai – ypač mažai norinčiųjų esą yra tarp eilinių: į 203-iąjį tankų batalioną ir 122-ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną savanoriškai registravosi tik 28–47 proc. reikiamo karių skaičiaus.
Vidiniame dokumente, anot savaitraščio, situacija apibūdinama kaip dar kritiškesnė: į 2 tūkst. pareigybių pagrindinėse pajėgose, pavyzdžiui, artilerijos, žvalgybos ar inžinerijos daliniuose, iki šiol pasisiūlė tik apie 10 proc. reikalingų karių, nors Gynybos ministerija siūlo patrauklias finansines išmokas.
Pasak „Spiegel“, ministerija planuoja imtis priemonių. Be kita ko, 43 tūkst. karių bus išsiųsti informaciniai laiškai, siūlomos išvykos į Lietuvą, nuo dvejų iki vienų metų trumpinamas minimalus tarnybos laikas.
Bundesveras leidiniui patvirtino savanorių trūkumą, bet pabrėžė, kad tai tik tarpinė padėtis ir ji gali keistis.
Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Thomas Rowekampas teigė norįs įpareigoti Bundesvero karius tarnauti Lietuvoje, jei neatsiras pakankamai savanorių čia dislokuojamai vokiečių brigadai.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje su Vokietijos brigados vėliava tarnybą atlieka 1,7 tūkst. karių. Iki metų pabaigos, planuojama, jų bus daugiau nei 2 tūkst.
Taip pat Lietuvoje jau gyvena 71 šeima ir 133 vaikai.
Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolat dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su šeimomis.
Iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje turėtų būti dislokuota iš viso 4,8 tūkst. Vokietijos karių ir 200 civilių darbuotojų.
Kapčiamiesčio poligonas ir koalicijos ateitis
Pasak prezidento, koalicijos partneriai turi priimti bendrą sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo. Priešingu atveju, anot jo, tokia koalicija netektų savo esmės.
„Aš pats sakiau, kad jeigu kažkuris koalicijos partneris nepritartų dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo, nebematyčiau tokios koalicijos esmės“, – kalbėjo prezidentas.
Taip pat G. Nausėda pabrėžė suprantantis, jog koalicijos partnerių nuomonės gali nesutapti. Tačiau saugumo ir kariuomenės infrastruktūros klausimai išlieka esminiai.
„Koalicijos partneriai gali turėti skirtingas nuomones vidaus politikos klausimais, su saugumu nesusijusiais klausimais, pagaliau ekonomikos klausimais. (…) Bet jeigu išsivaikšto požiūris į saugumą, į darbus, kuriuos turime padaryti, kad keltume ir mūsų kariuomenės profesinius gebėjimus, ir sudarytume mūsų kariuomenei reikalingą infrastruktūrą, o ne tik sakytume, kad darysime viską su sąjungininkais, o mūsų kariuomenę pamiršime, na, taip negali būti“, – teigė prezidentas.
Anksčiau ne sykį abejones dėl planuojamo poligono išreiškęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė nemanantis, jog jo vadovaujama Seimo frakcija palaikys tai numatantį įstatymo projektą.
Premjerė Inga Ruginienė tokių koalicijos partnerio teiginių nesiėmė komentuoti bei ragino palaukti balsavimo parlamente. Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Mindaugas Sinkevičius sakė, jog Seimo „Nemuno aušros“ frakcijai projektui nepritarus, tai gali tapti raudona linija, lemsiančia tolimesnio bendro darbo galimybes. Vėliau jis teigė, jog šis klausimas bus aptartas koalicinėje taryboje.
Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą ministerija planuoja pateikti Seimo pavasario sesijoje.
Prezidento tyla apie R. Žemaitaičio pasisakymus dėl Kovo 11-osios
Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų apie Kovo 11-osios signatarus, esą jie yra sukilėliai.
Šalies vadovo teigimu, kalbėdamas šia tema jis prisidėtų prie R. Žemaitaičio populiarinimo viešojoje erdvėje.
„Jeigu dabar imsiuosi komentuoti naujausio jo pareiškimo – tai aš tik dar prisidėsiu prie šito politiko populiarinimo čia, mūsų viešojoje erdvėje“, – kalbėjo prezidentas.
„Galimas dalykas, kad čia ir yra jo įvairių pasisakymų motyvas – kad mes visi apie jį kalbėtume. Aš nenoriu apie jį kalbėti“, – akcentavo jis.
Seimo narys R. Žemaitaitis Rūtos Janutienės laidoje „OpTV“ teigė, kad Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai yra sukilėliai, nes Nepriklausomybės atkūrimas buvo perversmas, kurio metu nuversta sovietų valdžia.
„Nepriklausomybės Akto signatarai rytoj, Kovo 11-ąją, nes vis tiek jie yra sukilimo dalyviai, juos reikia vadinti. Aš nežinau, kodėl vadina juos signatarais. Arba Nepriklausomybės atkūrimas – nėra, buvo revoliucija Lietuvoje, buvo perversmas organizuotas, buvo sukilimas. Aš juos vadinu sukilimo dalyviais“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Vėliau jis pakartojo, kad tai buvo „sukilimas, nuvertė santvarką“.
Tiesa, nors politikas pabrėžė, kad šią datą reikia branginti, jo pasisakymai sulaukė kritikos.
Šiais R. Žemaitaičio pasisakymais susidomėjo ir sostinės policija, o konservatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti tyrimą dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.