Rūpinimasis anūkais gali padėti apsaugoti vyresnio amžiaus žmones nuo kognityvinių funkcijų silpnėjimo, rodo naujas tyrimas. Ypač didelė nauda pastebėta močiutėms – joms ilgiau išlieka gera atmintis ir kalbiniai gebėjimai.
Seneliai dažnai padeda anūkams ruošti namų darbus, gamina maistą ar palydi juos į parką ar mokyklą. Naujas tyrimas, kurį paskelbė Amerikos psichologų asociacija, atskleidė, kad tokios kasdienės veiklos ir reguliarus anūkų priežiūros vaidmuo gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių verbalinį sklandumą bei epizodinę atmintį – gebėjimą prisiminti asmeninius praeities įvykius.
„Labiausiai mus nustebino tai, kad pats buvimas globojančiu seneliu buvo svarbesnis kognityvinei būklei nei tai, kaip dažnai ar ką konkrečiai seneliai veikė su anūkais“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė Flavia Chereches iš Tilburgo universiteto Nyderlanduose.
Tyrime dalyvavo 2 887 seneliai, vyresni nei 50 metų, kurių vidutinis amžius siekė 67 metus. Visi jie tyrimo laikotarpiu buvo kognityviškai sveiki ir gyveno savarankiškai. Dalyviai tris kartus – 2016–2022 m. – pildė apklausas ir atliko kognityvinius testus.
Jų buvo klausiama, kaip dažnai jie prižiūri anūkus be tėvų, ir kada tai daro – per mokslo atostogas, savaitgaliais, darbo dienomis ar ištisus metus. Apie 56 proc. dalyvių nurodė, kad anūkus prižiūri visus metus.
Tyrėjai pabrėžė, kad svarbu vertinti ne tik priežiūros dažnumą, bet ir konkrečias veiklas. Žaidimai su anūkais ar pagalba ruošiant namų darbus buvo siejami su geresniu verbalinio sklandumo ir epizodinės atminties lygiu. Seneliai, dažnai pasiimantys vaikus iš mokyklos, taip pat pasižymėjo geresniais kalbiniais gebėjimais.
Ar poveikis vienodas vyrams ir moterims?
Močiutės anūkus prižiūri dažniau nei seneliai, o teigiamas poveikis jų kognityvinei sveikatai išlieka ilgiau. Tyrimo pradžioje globojančios močiutės turėjo aštresnę atmintį ir geresnius verbalinius gebėjimus, o šių funkcijų silpnėjimas vyko lėčiau nei tų močiutėms, kurios anūkų neprižiūrėjo.
Vyrai, kurie rūpinosi anūkais, taip pat pradžioje pasižymėjo geresniais gebėjimais nei tie, kurie to nedarė, tačiau laikui bėgant jų kognityvinės funkcijos silpnėjo tokiu pačiu tempu kaip ir neprižiūrinčių senelių.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad močiutės ir seneliai su anūkais bendrauja skirtingai: močiutės dažniau įsitraukia į fizinę ir emocinę priežiūrą, o seneliai labiau linkę užsiimti laisvalaikio veiklomis.
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad ateityje reikėtų giliau nagrinėti šeimos kontekstą ir kitus veiksnius. Savanoriška priežiūra palaikančioje šeimos aplinkoje gali turėti visai kitokį poveikį nei rūpinimasis anūkais stresinėmis sąlygomis, kai seneliai jaučiasi neįvertinti arba kai priežiūra jiems tampa našta.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.