Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) yra pasaulinė problema, kasdien paliečianti milijonus žmonių. Dažnai besimptomės, šios ligos gali sukelti rimtų ilgalaikių sveikatos problemų, jei nebus laiku diagnozuotos ir gydomos. Viena iš tokių – chlamidiozė, kuri Europos Sąjungos šalyse registruojama dažniausiai.
Chlamidiozės mastas ir paplitimas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasdien LPI pasaulyje užsikrečia daugiau nei 1 milijonas žmonių. Kasmet nustatoma apie 374 milijonai naujų susirgimų pagrindinėmis LPI, tokiomis kaip sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir trichomonozė. Nors sergamumas LPI įvairiose ES šalyse skiriasi, chlamidiozė išlieka dominuojančia infekcija, kasmet Europoje diagnozuojama apie 250 000 atvejų. Lietuvoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2021 m. buvo užregistruoti 228 chlamidiozės atvejai.
Kaip plinta chlamidiozė?
Chlamidiozę sukelia Chlamydia trachomatis bakterija, kuri perduodama vaginalinių, analinių ir oralinių lytinių santykių metu. Svarbu pabrėžti, kad buitiniu keliu, laikantis asmens higienos, chlamidioze neužsikrečiama.
„Ši infekcija pavojinga netgi naujagimiams, kadangi motina šią infekciją gali perduoti gimdymo metu. Buitiniu keliu, laikantis asmens higienos, chlamidioze neužsikrečiama“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Gabriela Wiktoria Hartwig.
Chlamidiozės simptomai – atpažinkite laiku
Chlamidiozė dažnai pasižymi klastingumu, nes daugeliu atvejų neturi ryškių simptomų. Vis dėlto, atsiradus simptomams, jie gali būti skirtingi moterims ir vyrams:
- Moterims: Gali pasireikšti gleivingomis ar pūlingomis išskyromis iš makšties, skausmingu šlapinimusi, kraujavimu po lytinių santykių ar tarp menstruacijų, pagausėjusiomis menstruacijomis, apatinės pilvo dalies skausmu. Infekcijai prasiskverbus giliau, kyla rizika susirgti mažojo dubens uždegimu.
- Vyrams: Dažniausiai pastebimos baltos ar skaidrios išskyros iš šlaplės, deginantis jausmas šlapinantis, kartais pasunkėjęs šlapinimasis. Bakterijoms patekus į vidinius šlapimo ir lyties organus, gali išsivystyti sėklidės prielipo uždegimas, pasireiškiantis kapšelio skausmu ir patinimu.
Užsikrėtus per analinius lytinius santykius, gali išsivystyti išeinamosios angos uždegimas.
Prasidėjus prostatos uždegimui, atsiranda skausmai kryžkaulio, tarpvietės, kirkšnių, sėklidžių, šlaplės srityse, padažnėja šlapinimasis, ypač naktį, susilpnėja lytinis pajėgumas.
„Chlamidijų sukelta infekcija gali būti nevaisingumo, negimdinio nėštumo ir Reiterio sindromo (sąnarių, akių gleivinės bei šlaplės uždegimai) priežastis. Atsiradus bet kuriems lytinių takų infekcijos požymiams, būtina kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti ligos komplikacijų“, – pamini specialistė.
Kas priklauso rizikos grupei?
Didesnė rizika užsikrėsti chlamidioze tenka jauniems asmenims (15–24 metų amžiaus). Tai lemia lytinės elgsenos ypatumai: mažesnė patirtis atskiriant potencialiai infekuotus partnerius, dažnesnis partnerių keitimas ir retesnis kontraceptinių priemonių, saugančių nuo LPI ir nepageidaujamo nėštumo, naudojimas.
Jaunimas dažnai turi mažai žinių apie LPI, jų simptomus ir apsisaugojimo būdus. Ypač pažeidžiamos yra jaunos moterys (iki 25 metų), kurių gimdos kaklelis dar nėra visiškai subrendęs ir yra jautrus infekcijos sukėlėjui. Dėl šios priežasties joms rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti dėl chlamidiozės bent kartą per metus.
Kada rekomenduojama pasitikrinti dėl chlamidiozės?
Tyrimai dėl chlamidiozės yra itin svarbūs tam tikrais atvejais:
- Jei Jums ar Jūsų partneriui atsirado chlamidiozės simptomų.
- Jei Jūsų partneriui buvo diagnozuota LPI.
- Po atsitiktinių lytinių santykių ar dažnai keičiant lytinius partnerius.
- Prieš invazines gimdos kaklelio ar dirbtinio apvaisinimo procedūras.
- Nėščiosioms, siekiant apsaugoti naujagimius nuo užsikrėtimo.
- Asmenims, patyrusiems prievartą.
- Rizikos grupėms priklausantiems asmenims: seksualinių paslaugų už atlygį teikėjams ir jų klientams, vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais.
Efektyviausia apsauga nuo chlamidiozės
„Patikimiausias būdas išvengti LPI – tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti LPI taip pat sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu“, – pataria NVSC specialistė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.