Nors vėžio gydymo pažanga kasmet džiugina vis geresnėmis ligos prognozėmis ir ilgesniu išgyvenamumu, neretai taikomi metodai, tokie kaip chemoterapija ar radioterapija, palieka neigiamą pėdsaką širdies ir kraujagyslių sistemoje. Šalutinis vėžio gydymo poveikis širdžiai gali lemti didesnį mirštamumą dėl kardiologinių ligų, ypač jei pacientas jau turi širdies problemų ar rizikos veiksnių.
Kardiotoksiškumas: tylusis vėžio gydymo palydovas
Profesorė J. Plisienė pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių sistemos pažaida yra vienas dažniausių vėžio gydymo šalutinių efektų, vadinamas kardiotoksiškumu. Jis gali atsirasti dėl tiesioginio vaistų poveikio širdies raumeniui ar funkcijai, arba paskatinti esamų širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą. Ypač didelę riziką patiria pacientai, kurie prieš gydymą jau turėjo tokių rizikos veiksnių kaip rūkymas, antsvoris, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis ar padidėjęs cholesterolis.
Vėžio gydymo metu pacientus gali ištikti įvairios kardiologinės komplikacijos: miokardo pažaida, širdies nepakankamumas, vainikinių kraujagyslių ar vožtuvų ligos, ritmo sutrikimai, arterinė hipertenzija, tromboembolinės komplikacijos, insultas, plaučių hipertenzija ir perikardo komplikacijos.
Komplikacijų išsivystymas ir ilgalaikės pasekmės
Komplikacijų išsivystymas ir dažnumas priklauso nuo konkrečių vėžiui gydyti skiriamų vaistų ir gretutinių ligų. Kai kurios širdies problemos pasireiškia iškart pradėjus gydymą, kitos – tik po daugelio metų. Pavyzdžiui, po limfomos gydymo radioterapija širdies ir kraujagyslių ligos gali pradėti vystytis net po 15–20 metų. Išeminės širdies ligos ir infarkto rizika tokiu atveju padidėja nuo 2 iki 7 kartų, o 10 procentų spinduline terapija gydytų pacientų atsiranda vožtuvų pažaida.
Kardioonkologija – nauja viltis pacientams
Laiku pastebėjus širdies ir kraujagyslių komplikacijas, gali būti skiriamas papildomas gydymas, parenkami kiti vaistai nuo vėžio ar sumažinamos jų dozės. Tokiems pacientams ligos prognozė dažnai būna gera, todėl pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas sparčiai augančiai sričiai – kardioonkologijai.
2016 metais Europos kardiologų draugija išleido naujas rekomendacijas, skirtas kardiologams ir onkologams, apie piktybine liga sergančių pacientų priežiūrą, siekiant apsaugoti juos nuo širdies ir kraujagyslių ligų, parenkant tinkamą gydymą ir laiku įvertinant galimas komplikacijas. Profesorė J. Plisienė įsitikinusi, kad onkologas turi būti lyg menininkas virtuozas, gebantis tiksliai balansuoti tarp vėžio gydymo naudos ir būtinybės nepakenkti.
Multidisciplininis požiūris ir „žaliasis koridorius“ Kauno klinikose
Onkologų ir kardiologų bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus, ypač kai pacientas turi ir onkologinę, ir širdies ligą. Pirmiausia turėtų būti skiriamas optimalus širdies ligų gydymas, įvertinami ir koreguojami rizikos veiksniai. Vėžio gydymo metu pacientas turi būti reguliariai konsultuojamas kardiologų, atliekami reikalingi tyrimai, skiriami širdį apsaugantys vaistai. Neretai organizuojami ir multidisciplininiai konsiliumai, kuriuose įvairių sričių specialistai parenka efektyviausią ir saugiausią gydymą.
Kauno klinikose onkologiniams pacientams sudarytas „žaliasis koridorius“, užtikrinantis sklandų ir greitą patekimą pas kardiologus. Onkologai patys užregistruoja vėžiu sergančius pacientus, o šie konsultuojami skubos tvarka, tą pačią dieną atliekant visus būtiniausius tyrimus ir pateikiant išvadas onkologams apie širdies būklę.
Retas, bet įmanomas – pirminis širdies vėžys
Pirminiai širdies navikai yra itin reti – nustatoma apie 1,38 naujo atvejo 100 tūkst. gyventojų per metus. Dažniausiai diagnozuojami gerybiniai navikai, tokie kaip miksomos ar fibroelastomos, o pirminiai piktybiniai navikai, pavyzdžiui, širdies sarkomos, pasitaiko labai retai. Dažniau gydomi pacientai dėl metastazių į širdį, kurios gali pasireikšti skysčio kaupimusi perikarde, ritmo ir laidumo sutrikimais ar širdies nepakankamumo požymiais.
Liga diagnozuojama atliekant širdies echokardiografinį tyrimą, patikslinimui naudojami sudėtingesni metodai, tokie kaip magnetinio rezonanso tyrimas, o naviko histologijai nustatyti atliekama biopsija. Gydymo taktika aptariama multidisciplininiame konsiliume, dažnai taikomas operacinis naviko pašalinimas, vėliau – chemoterapija ir kiti onkologų skirti metodai. Širdies transplantacija atsinaujinus pirminiam širdies navikui, kai nėra išplitimo į kitus organus, yra labai reta galimybė, tačiau Lietuvoje kol kas ši liga nėra įtraukta į širdies transplantacijų sąrašą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.