Hormonai dažnai klaidingai siejami tik su lytine funkcija ar tam tikrais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, menopauze. Tačiau farmacininkė R. Mardosienė pabrėžia, kad šios cheminės medžiagos reguliuoja beveik viską: nuo medžiagų apykaitos ir apetito iki nuotaikos bei intelekto galimybių. Hormonų balansas yra vienas esminių geros savijautos pamatų.
„Natūralūs hormonų svyravimai žmogaus organizme – įprastas reiškinys. Jie gali pasireikšti moterims menopauzės, žindymo ar nėštumo metu. Tačiau šiandien hormonų disbalansą vis dažniau gali lemti tam tikri kasdieniai įpročiai – per didelis kofeino ar alkoholio vartojimas, griežtos dietos, netinkamai sudėliotas dienos režimas, ilgalaikis miego trūkumas. Taip pat didelis emocinis ar fizinis krūvis, nerimas, stresas“, – sako R. Mardosienė.
5 pagrindiniai signalai apie sutrikusią pusiausvyrą
Net ir nedideli nukrypimai gali sukelti rimtų pasekmių. Specialistė išskiria penkis esminius organizmo siunčiamus įspėjimus:
1. Odos ir plaukų būklė: sausi, lūžinėjantys plaukai dažnai išduoda skydliaukės problemas, o nuolatiniai bėrimai ar odos sausumas taip pat yra hormoninis indikatorius.
2. Intensyvūs PMS simptomai: itin didelis jautrumas, stiprus mėšlungis ar nereguliarus ciklas rodo estrogenų ir testosterono disbalansą.
3. Miego trikdžiai: naktinis prakaitavimas ir sunkus užmigimas dažnai susiję su per žemu estrogenų kiekiu.
4. Svorio pokyčiai: jei antinksčių hormonai išbalansuoti, kūnas pradeda kaupti riebalus, o sutrikusi kasos veikla didina atsparumą insulinui.
5. Emocinė būsena ir virškinimas: padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis lemia dirglumą, atminties suprastėjimą bei gali sutrikdyti visą virškinimo sistemą.
Kaip natūraliai sugrąžinti hormonų harmoniją?
„Kai kurie organizmo siunčiami signalai nebūtinai reiškia hormonų disbalansą, todėl kiekvienu atveju pravartu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirtų reikiamus tyrimus. Jeigu nėra diagnozuojama organizmo būklė, kurią būtina gydyti vaistais, galima sau padėti ir hormonus subalansuoti koreguojant gyvenimo būdą“, – pataria specialistė.
Pirmiausia rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą, nes sportas skatina endorfinų gamybą. Taip pat kritiškai svarbu peržiūrėti mitybą: atsisakyti pridėtinio cukraus, kuris jaukia insulino gamybą, ir įtraukti daugiau gerųjų riebalų (riešutų, avokadų, kiaušinių) bei baltymų.
„Nepamirškite ir mikroelementų, ypač – seleno, kuris atlieka svarbų vaidmenį hormonų reguliavimo procesuose. Dėl jo trūkumo gali sutrikti skydliaukės hormonų pusiausvyra“, – teigia R. Mardosienė. Ji taip pat išskiria magnio, jodo ir vitamino D svarbą bei pataria pasidomėti augalais adaptogenais, tokiais kaip ašvaganda, kurie padeda kūnui adaptuotis prie streso.
Galiausiai, nevalia pamiršti poilsio kokybės. Gilus kvėpavimas, meditacija ir pakankamas miegas yra tiesiausias kelias į streso hormonų suvaldymą ir ilgalaikę sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.