Kineziterapijos magistras Aurimas Juršėnas jau 12 metų dirba Baltijos Amerikos klinikoje, penkerius iš jų – nuodugniai domisi ir dirba su fascija. Kineziterapeutas pripažįsta, kad ši struktūra žavi savo savybėmis, o pacientų rezultatai, kuriuos pavyksta pasiekti taikant fascijos atpalaidavimo masažo technikas, išties įkvepia. Pasak pašnekovo, madingai skambantį žodį „fascija“ daugelis supranta kaip paprastą plėvę, dengiančią sausgysles, raumenis arba kaip skausmingas vietas raumenyse. Tačiau realybėje fascija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį.
Fascija – tai daugiasluoksnė jungiamojo audinio plėvių sistema, dengianti raumenis, vidaus organus, jungianti ir atskirianti odą nuo raumenų. Ji taip pat sukuria laikomąją sistemą mūsų vidaus organams, mažoms kraujagyslėms bei smulkiesiems nervams. Galima sakyti, tai tarsi viską jungianti sistema, kuri turi daugiau nervinių galūnėlių nei patys raumenys. Kadangi fascija tankiai inervuota mechanoreceptorių, ji gali būti ir įvairių, net ir sunkiai paaiškinamų, skausmų priežastimi.
Skausmas, kurio priežastis neaiški: Stecco metodikos atradimas
A. Juršėnas pripažįsta, kad jo kabineto duris neretai varsto pacientai, kurių problemos yra neaiškios kilmės ir nepasiduoda tradiciniam gydymui. Ieškodamas veiksmingų sprendimų, kaip padėti tokiems pacientams, kineziterapeutas ėmė domėtis italo lektoriaus Pietro Logna Prat Lietuvoje pristatytu nauju fascijos manipuliacijos „Stecco“ metodu (Stecco FM).
„Stecco“ metodika yra itin populiari Italijoje ir kitose Europos šalyse, tačiau Lietuvoje ji dar nėra plačiai žinoma. „Ši sistema man patiko tuo, kad renkant ananmezę daug dėmesio skiriama ne tik paciento skundams, bet ir seniai patirtoms traumoms, operacijoms, randams – net jei visa tai labai seni įvykiai“, – komentavo A. Juršėnas, pabrėždamas holistinį požiūrį į paciento istoriją.
Pavyzdžiui, pacientas prieš dešimt metų pasitempė čiurną. Viskas sugijo, tiesa, žmogus vis jusdavo diskomfortą, tačiau šis nekėlė didesnių rūpesčių, taigi, pagalbos į specialistus nesikreipė.
Prieš penkerius metus, nors ir nepatyrė naujos traumos, pajuto tos pačios kojos kelio skausmą. Šis skausmas beveik praėjo, kol galiausiai prieš du mėnesius prasidėjo apatinės nugaros dalies skausmai, pasireiškę toje pačioje pusėje. Remiantis šia koncepcija, galima manyti, kad nugaros skausmo priežastis slypi fascijos grandinėje – pažeidus vieną jos dalį, nukenčia ir kitos. Neišsprendus visų problemų, galima masažuoti ir stiprinti nugarą, tačiau tikėtis norimo rezultato sudėtinga.
Kaip veikia fascijų manipuliacija pagal Stecco metodą?
Fascijos manipuliacijos „Stecco“ metodo pagrindas – specifiniai taškai. Iš viso jų yra 96, išsidėstę tam tikrose kūno vietose ir priskiriami šešioms fascijų grandinėms. Remdamiesi šiomis grandinėmis, kineziterapeutai gali orientuotis, kurioje grandinėje slypi probleminiai taškai. Juos specifiškai spaudžiant, juntamas aštrus skausmas, kas rodo audinių slydimo sutrikimą.
Atradę sutrikusios fascijos taškus ir pasirinkę grandinę, specialistai pereina prie gydymo. Vieno seanso metu masažuojami 4–6 taškai. Taikomas gana skausmingas frikcijos (trynimo) būdas, kurio metu lokalioje specifinėje vietoje sukeliamas švelnus uždegiminis procesas. Šis procesas yra esminis, siekiant atkurti fascijos funkcionalumą.
„Sutrikusi fascija yra pakitusi struktūriškai, nebeelastinga ir prikibusi prie kitų fascijos sluoksnių, ji nebegali perduoti raumens generuojamų jėgų tolyn, todėl kūnas kuria kompensacijas. Taigi pagrindinis gydytojas čia yra uždegiminis procesas, per kelias dienas šis procesas geba išgydyti pakitusią fasciją, ir ji tampa vėl elastinga, slystanti, geba atlikti savo funkciją perduodama raumenų jėgą į aplinkines struktūras.“
Po procedūros pacientas kelias dienas gali jausti lengvą skausmą taškuose, su kuriais buvo dirbama, tačiau tikrasis rezultatas pajuntamas po 5–6 dienų. Kitas seansas paprastai vyksta po savaitės, leidžiant audiniams atsigauti ir adaptuotis.
Kada rinktis fascijų manipuliaciją ir kada – kitas terapijas?
Fascijų manipuliacijos metodas labiausiai pasiteisina, jei nėra aiškaus skausmo paaiškinimo ar tradiciniai gydymo būdai neefektyvūs. Ši metodika gali būti ne tokia tinkama, jei žmogus traumą patyrė staiga – tuomet labiau padeda kiti metodai: manualinė terapija, kitos masažų technikos, teipavimas, fizioterapija. Tokiais ūmiais atvejais A. Juršėnas labiausiai pasikliauja savo rankomis ir patirtimi, parenkant tinkamiausią gydymo būdą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.