Lietuvoje sparčiai daugėja lėtinių uždegiminių žarnyno ligų, tokių kaip opinis kolitas ir Krono liga. Nors šios ligos nėra pagydomos ta prasme, kad žmonės su jomis gyvena visą gyvenimą ir turi nuolat gydytis, medikai pabrėžia, jog tai nereiškia, kad sergančiųjų gyvenimas yra bevertis ar neperspektyvus. Kauno klinikų gastroenterologas Gediminas Kiudelis akcentuoja, kad su tinkamu gydymu pacientai gali gyventi pilnavertį gyvenimą, dirbti, auginti vaikus ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Augantis sergamumas ir paslaptingos priežastys
Lietuvoje per paskutinius 10 metų opinio kolito ir Krono ligos atvejų padaugėjo daugiau nei tris kartus. Nepaisant to, visuomenei šios ligos tebėra mažiau pažįstamos nei, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar išeminė širdies liga. Pagrindinės šių uždegiminių žarnyno ligų atsiradimo priežastys medikams nėra iki galo aiškios. Vienintelis tvirtai įrodytas Krono ligos rizikos veiksnys yra rūkymas. Kiti, įprastiniai aplinkos veiksniai, tokie kaip nejudrumas, nutukimas ar alkoholio suvartojimas, neturi tvirtų mokslinių įrodymų, patvirtinančių jų tiesioginį ryšį su šių ligų atsiradimu.
Kauno klinikų profesorius Limas Kupčinskas paaiškina, kad šiuolaikinės, pagerėjusios sanitarinės higienos sąlygos, kurios užkirto kelią daugeliui infekcinių ligų, kartu padarė gyventojus mažiau atsparius lėtiniams uždegiminiams žarnyno susirgimams. Žmogaus imuninė sistema, evoliucijos eigoje pripratusi kovoti su įvairia bakterine aplinka, dabar susiduria su sumažėjusia bakterine stimuliacija. Kai kuriems žmonėms, turintiems polinkį autoimuninėms ligoms, imuninė sistema pradeda atakuoti savas žarnyno gleivinės ląsteles. Augantį sergamumą taip pat lemia mažėjanti žarnyno mikrobiotos įvairovė.
Klastingi simptomai ir vėluojanti diagnozė
Medikai šiuos susirgimus nustato nesunkiai, tačiau svarbiausia, kad ligos ženklus pajutęs žmogus kuo greičiau kreiptųsi į šeimos gydytoją. Pagrindiniai opinio kolito ir Krono ligos simptomai yra lėtinis viduriavimas, išmatos su krauju, pilvo skausmas, mažakraujystė ir bendras silpnumas.
Ligų eiga dažnai prasideda palaipsniui, o simptomai nuolat stiprėja. Liga gali pasireikšti ne tik virškinamajame kanale, bet pažeisti ir kitas organų sistemas, sukeldama sąnarių uždegimus, odos pažeidimus ar net kepenų sutrikimus, kurie retais atvejais gali priversti atlikti kepenų transplantaciją.
Santaros klinikų medikė Goda Sadauskaitė pastebi, kad ūmiai pasireiškus stipriam viduriavimui, žmonės linkę greitai kreiptis į medikus. Tačiau lengvesniais atvejais, ypač kai kraujo pasirodymas išmatose nėra gausus, delsiama. „Jeigu nebūna daugkartinio viduriavimo, tai tuomet nepakankamas dėmesys atkreipiamas į kraujo pasirodymą išmatose. Jaunesni pacientai, kurie neturi baimės dėl onkologinės ligos, kartais tai nurašo hemorojui. Dėl to būna, kad žmogus kelis metus nesikreipia. Vis tik kraujo pasirodymas išmatose yra labai svarbus simptomas, kuris bet kokiu atveju reikalauja endoskopinio ištyrimo“, – akcentavo medikė.
Ligos eiga ir poveikis gyvenimo kokybei
Krono liga gali komplikuotis ir labai nemaloniomis komplikacijomis, tokiomis kaip fistulių – kanalų tarp žarnyno ir išorinių audinių – susidarymas. Tokiais atvejais pacientai patiria išmatų nelaikymo problemų ir dažnai prireikia chirurginio gydymo. Deja, kuo jaunesniame amžiuje žmogus suserga, tuo agresyvesnė ligos eiga jam tenka. Didžioji dalis sirgti pradeda amžiuje tarp 20-ies ir 40-ies metų, tik maždaug septintadalis – vyresni nei 60 metų. Vaikai susiduria su pačiomis sunkiausiomis ligos formomis, kurias paprastai nulemia retos genetinės mutacijos. Vyresniame amžiuje liga tampa dar nepatogesnė, nes silpsta imuninė sistema ir atsiranda papildomų gretutinių ligų, apsunkinančių gydymą.
G. Kiudelis ir G. Sadauskaitė pabrėžia, kad sergantys žmonės susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau prieinamas veiksmingas gydymas leidžia išlaikyti maksimaliai ilgą ir kokybišką gyvenimą. „Pacientai mano akyse baigia mokslus, tuokiasi, sukuria šeimas, gimdo vaikus (…) bendromis pastangomis mes galime pasiekti, kad žmonės gyventų pilnavertį gyvenimą įvairiu amžiaus tarpsniu, net tuomet, kai liga yra komplikuota“, – sako G. Sadauskaitė. Ji akcentuoja, kad dėmesingi ir supratingi šių pacientų atžvilgiu turėtų būti ne tik medikai, bet ir visa visuomenė.
Pagalba sergantiesiems: nauja programėlė ir visuomenės supratimas
Siekiant palengvinti sergančiųjų kasdienybę, Santaros klinikų gastroenterologas Benediktas Kurlinkus pristatė specialią programėlę „For you, with you“. Ši nemokama programėlė, sukurta uždegiminėmis žarnyno ligomis sergantiems žmonėms, siūlo naudingos informacijos, leidžia stebėti gydymo eigą, primena apie suplanuotus apsilankymus pas gydytoją bei vaistų vartojimą. Joje integruotas ir tualetų ieškiklis, kuris, pasitelkiant „Google Maps“ funkciją, nustato paciento buvimo vietą ir parodo visus aplinkui esančius viešuosius tualetus. Tai ypač aktualu dėl ligos sukeliamo dažno tuštinimosi poreikio.
Gegužės 19-ąją minima Pasaulinė lėtinių uždegiminių žarnyno ligų diena. Ši diena skirta didinti visuomenės sąmoningumą apie šias ligas ir skatinti empatiją bei supratimą sergančiųjų atžvilgiu. Tik bendromis medikų ir visuomenės pastangomis galima užtikrinti geresnę sergančiųjų gyvenimo kokybę ir palengvinti jų kasdienybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.