Kasmet apie 25 mln. moterų visame pasaulyje išgyvena menopauzę – natūralų gyvenimo etapą, paprastai prasidedantį tarp 45 ir 55 metų, kai nutrūksta menstruacijų ciklas. Postmenopauzė – tai laikotarpis, kai baigiasi menopauzė ir mažiausiai 12 mėnesių nebėra menstruacijų. Po menopauzės gali padidėti tam tikrų sveikatos sutrikimų, įskaitant osteoporozę, nutukimą, depresiją, metabolinį sindromą ir širdies bei kraujagyslių ligas, rizikos.
„Moterys po menopauzės yra viena iš mažiausiai ištirtų grupių [Jungtinėse Valstijose], tačiau šie reikšmingi hormoniniai pokyčiai paveikia beveik pusę šalies populiacijos, – sakė Kalifornijos universiteto Deivise Mitybos katedros dėstytojas dr. Robertas M. Hackmanas. – Mažėjant estrogenų kiekiui, moterys susiduria su reikšmingais širdies ir medžiagų apykaitos sveikatos pokyčiais, pavyzdžiui, didesniu kraujospūdžiu ir cholesterolio kiekiu kraujyje.“
R. M. Hackmanas yra pagrindinis neseniai paskelbto naujo tyrimo, kurį parėmė Nacionalinė mangų taryba, autorius. Tyrimo metu nustatyta, kad kasdien suvalgant po dvi porcijas mangų, galima palaikyti širdies sveikatą po menopauzės, nes mangai padeda sumažinti kraujospūdį ir „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.
Be to, mokslininkai nustatė, kad suvalgius mangų, palyginti su paprasta balta duona, ne taip stipriai pakyla ir greičiau nukrinta cukraus kiekis kraujyje.
Kodėl verta rinktis mangus?
Šiam tyrimui mokslininkai atrinko 24 antsvorio turinčias arba nutukusias 50–70 metų amžiaus moteris. Dvi savaites tyrimo dalyvės kasdien suvalgydavo maždaug po 1,5 puodelio mangų ir kelis kartus apsilankydavo laboratorijoje, kur joms buvo matuojamas kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje ir kiti organizmo rodikliai.
„Pasirinkome mangus, nes tai daug maistinių medžiagų turintys vaisiai, kuriuose gausu skaidulų, antioksidantų ir biologiškai aktyvių medžiagų, padedančių palaikyti širdies sveikatą, – pasakojo šio tyrimo bendraautorė, Kalifornijos universiteto Deivise Mitybos katedros docentė dr. Roberta Holt. – Ankstesni tyrimai parodė, kad mangų vartojimas teigiamai veikia kraujospūdį ir padeda suvaldyti lipidus.“
„Moterys po menopauzės susiduria su ypatinga rizika širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl norėjome išsiaiškinti, ar mangų įtraukimas į kasdienę mitybą gali turėti apčiuopiamą poveikį, – pridūrė R.
Holt. – Man, kaip mokslininkei, tyrinėjusiai senstančių žmonių mitybą ir kraujagyslių sveikatą, atrodė natūralu ištirti mango potencialą šioje grupėje.“
Mangai mažina kraujospūdį ir „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje
Tyrimą vykdę mokslininkai nustatė, kad praėjus dviem valandoms po to, kai tyrimo dalyviai suvalgė porciją mangų, jų sistolinis kraujospūdis sumažėjo maždaug 6 punktais, o vidutinis arterinis kraujospūdis – 2,3 mmHG.
„Sistolinis kraujospūdis ir vidutinis arterinis kraujospūdis yra svarbūs rodikliai, rodantys, kaip stipriai širdis dirba, kad kraujas cirkuliuotų, – aiškino R. M. Hackmanas. – Net ir nedidelis šių rodiklių sumažėjimas ilgainiui gali sumažinti širdies ligų ir insulto riziką. Todėl akivaizdus jų sumažėjimas pavartojus mangų ir ilgalaikis pagerėjimas valgant juos kasdien, yra daug žadantis ženklas, kad kasdienis mangų vartojimas gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą.“
Mokslininkai taip pat nustatė, kad tyrimo dalyvių bendras cholesterolio ir MTL (blogojo) cholesterolio kiekis sumažėjo maždaug 13 punktų.
„Bendras cholesterolio ir MTL kiekis yra pagrindiniai rodikliai, susiję su širdies ligų rizika. Net ir nedidelis jų kiekio sumažinimas gali turėti teigiamą ilgalaikį poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai. Tai, kad tokius pokyčius pastebėjome jau po dviejų savaičių kasdienio mangų vartojimo, leidžia manyti, kad galbūt radome paprastą, maistu pagrįstą būdą, padedantį geriau kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, ypač moterims po menopauzės“, – aiškino R. Holt.
Mangai mažina cukraus kiekio kraujyje šuolius
Mokslininkai taip pat atliko papildomą tyrimą su šešiomis dalyvėmis, kurių per vieną apsilankymą laboratorijoje buvo paprašyta suvalgyti apie 1,5 puodelio mangų, o per kitą – apie 85 gramus paprastos baltos duonos.
Mokslininkai pastebėjo, kad nors cukraus kiekis dalyvių kraujyje padidėjo suvalgius abiejų maisto produktų, suvalgius mangų, palyginti su balta duona, jis padidėjo gerokai mažiau. Be to, suvalgius mangų tyrimo dalyvių insulino lygis pasiekė aukščiausią tašką ir greitai sumažėjo, o suvalgius baltos duonos, išliko padidėjęs praėjus net ir dviem valandoms.
„Ši išvada rodo, kad ne visi angliavandeniai organizmą veikia vienodai. Nors tiek mangų, tiek baltos duonos sudėtyje yra angliavandenių, suvalgius mangų cukraus kiekis kraujyje pakyla mažiau ir greičiau grįžta į normalų lygį“, – aiškino R. Holt.
„Tai svarbu, nes dideli ar ilgai trunkantys cukraus kiekio kraujyje šuoliai ilgainiui gali padidinti atsparumo insulinui ir kitų medžiagų apykaitos problemų riziką. Skaidulų ir biologiškai aktyvių junginių turintys mangai gali padėti sušvelninti šią reakciją, todėl jie yra tinkamas pasirinkimas cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti“, – pridūrė ji.
Mityba ir vaistų vartojimas: gydytojo perspektyva
Apie šį tyrimą turėjome galimybę pasikalbėti su Majamio širdies ir kraujagyslių instituto gydytoju kardiologu Adedapo Iluyomade.
„Buvau maloniai nustebintas, kad įvedus į racioną vieną produktą vos per dvi savaites pavyko sumažti sistolinį kraujospūdį ir MTL cholesterolio kiekį kraujyje – tokių rezultatų paprastai nepavyksta pasiekti be vaistų, – sakė A. Iluyomade. – Tačiau dėl porcijos dydžio (maždaug du mangai per dieną) ir nedidelės tyrimo imties, kurią daugiausiai sudarė sveiki žmonės, jo rezultatai teikia vilčių, bet kol kas neskatina keisti praktikos.“
„Po menopauzės kardiometabolinė rizika smarkiai išauga, tačiau moterys vis dar menkai dalyvauja mitybos tyrimuose, – tęsė jis. – Lengvai pritaikomos maistu pagrįstos strategijos gali užpildyti spragą tarp gyvenimo būdo patarimų ir farmakoterapijos, suteikdamos pacientams daugiau savarankiškumo ir leisdamos gydytojams individualizuoti priežiūrą, užuot pasikliovus daugiausiai vyrų tyrimuose surinktais duomenimis.“
„Atlikus ilgesnės trukmės atsitiktinių imčių tyrimą, kuriame būtų naudojama reali vieno puodelio dienos porcija ir kontrolinis vaisius, būtų galima išsiaiškinti, ar nauda išlieka ir ar ji būdinga tik mangui. Ambulatorinė kraujospūdžio stebėsena, jautrumo insulinui tyrimas ir žarnyno mikrobiomo profiliavimas didesnėje ir įvairesnėje grupėje padėtų nustatyti mechanizmus ir realią naudą“, – teigė A. Iluyomade.
Kaip į racioną įtraukti daugiau mangų?
Paprašėme registruotos dietologės Monique Richard patarimų, kaip į mitybą įtraukti daugiau mangų.
„Manguose, kurie Indijoje vadinami „vaisių karaliumi“, gausu imuninę ir širdies sveikatą palaikančių maistinių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis, vitaminai A, B6, folio rūgštis, C ir E, taip pat fitocheminių medžiagų, tokių kaip mangiferinas, antocianinai, galo rūgštis ir kaempferolis. Kai kurie tyrimai rodo, kad šios fitocheminės medžiagos saugo širdį nuo uždegimo, oksidacinio streso, palaiko kraujagyslių sveikatą, o skaidulos ir natūralūs fermentai gerina virškinimą“, – sakė dietologė.
Skaitytojams, norintiems dažniau įtraukti mangų į savo racioną, M. Richard pasiūlė keletą paprastų būdų. „Įtraukite mangus į vaisių ir daržovių, kurie yra maistingi, skanūs ir naudingi širdies sveikatai, sąrašą ir mėgaukitės!“, – pridūrė M. Richard.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.