Kai pirmą kartą perskaičiau apie Nortumbrijos universiteto tyrimus, susijusius su tam tikros žolelės kvapo poveikiu, pagalvojau – dar vienas mitas. Kvapas, kuris gerina atmintį? Skamba tarsi reklama iš teleparduotuvės. Tačiau gilindamasis į mokslinius duomenis, supratau, kad tai ne mitas. Mokslininkai šią sritį tyrinėja jau dešimtmetį, o rezultatai nuolat kartojasi.
Daktaras Markas Mossas, vienas pagrindinių tyrėjų, efekto apibūdinimui pasirinko itin konkretų palyginimą: „Tai beveik kaip vaistas.“
Moksliniai tyrimai atskleidė netikėtą poveikį: nuo suaugusiųjų iki vaikų
Pirmieji tyrimai buvo atlikti su suaugusiaisiais. Tiriamieji, kurie kvėpavo rozmarino eteriniu aliejumi, atminties testuose pasirodė geriau nei tie, kurie kvėpavo neutraliu oru. Tai buvo pirmas svarbus žingsnis, tačiau tikrasis proveržis įvyko atlikus tyrimus su vaikais.
Mokslininkai pakvietė vaikus į dvi klases. Vienoje patalpoje sklandė rozmarino kvapas, kitoje – nebuvo jokio papildomo aromato. Po to visi vaikai atliko tuos pačius atminties testus. Rezultatas buvo stulbinantis: vaikai iš „rozmarino klasės“ surinko statistiškai reikšmingai daugiau balų. Ir tai nebuvo vienkartinis atsitiktinumas; panašūs rezultatai kartojosi su skirtingomis grupėmis ir skirtingomis aplinkomis.
Kaip rozmarino kvapas veikia smegenis?
Kai įkvepiame rozmarino kvapą, molekulės pasiekia smegenų sritis, atsakingas už atmintį, ne per kraują ar virškinimo sistemą, o tiesiogiai per uoslės nervą. Šios molekulės keičia neurotransmiterių veiklą, o smegenų elektrinė veikla keičiasi taip, kad informacija geriau išlieka. Daktaras Mossas paaiškino, kad tai panašu į švelnų stimuliatorių, tik be tablečių ir šalutinių poveikių.
Įdomiausia, kad efektas stipriausias prospektyvinei atminčiai – gebėjimui prisiminti, ką reikia padaryti ateityje. Pavyzdžiui, išgerti vaistus tam tikru laiku arba paskambinti draugui po pietų. Vienas tyrimas netgi koncentravosi į žmones, vyresnius nei šešiasdešimt penkeri. Būtent šioje amžiaus grupėje rozmarino kvapas padarė didžiausią poveikį. Prospektyvinė atmintis yra vienas pirmųjų dalykų, kurie silpnėja su amžiumi.
Rozmarino kvapas šią situaciją pagerino. Ne išgydė ir ne pavertė superžmogumi, tačiau pastebimai pagerino.
Tyrėjai įžvelgia praktinį pritaikymą: galbūt senelių namuose ar ligoninėse rozmarino difuzoriai galėtų padėti pacientams laikytis gydymo režimo.
Praktinis pritaikymas kasdienybėje
Paprasčiausias būdas pasinaudoti rozmarino kvapu – eterinio aliejaus difuzorius. Keletas lašų, ir kambarys prisipildo aromato. Kitas variantas – ant stalo pasidėti šviežių rozmarino šakelių. Nors kvapas silpnesnis, jis vis tiek veikia. Kai kurie žmonės, prieš svarbų susitikimą ar egzaminą, įkvepia tiesiai iš buteliuko. Tyrimuose tai taip pat davė teigiamų rezultatų.
Svarbu žinoti, kad efektas skiriasi individualiai. Vieni pajunta ryškų pagerėjimą, kiti – vos pastebimą. Tai priklauso nuo asmeninio uoslės jautrumo. Tyrimuose efektas pasireiškė gana greitai – per keliolika minučių nuo kvėpavimo pradžios, o tai reiškia, kad rozmariną galima naudoti tikslingai: prieš egzaminą, prieš svarbų susitikimą, prieš darbą, reikalaujantį koncentracijos. Rozmarino kvapas gali būti tas nedidelis postūmis, kurio reikia.
Ši žolelė nepakeis sveikos gyvensenos, pakankamo miego ar fizinio aktyvumo. Ji nepavers jūsų genijumi. Tačiau kaip papildoma priemonė – kodėl gi ne? Mūsų protėviai jau sakydavo, kad rozmarinas – atminčiai. Dabar mokslininkai patvirtina, kad tame yra tiesos. Kartais seni patarimai pasirodo esą geresni, nei manėme. Tiesiog reikėjo laboratorijos, kad tai būtų įrodyta.
Dabar rozmarinas stovi ant mano darbo stalo. Šalia kavos puodelio ir užrašų knygelės. Ar veikia? Sunku pasakyti tiksliai. Bet kenkti tikrai nekenkia. O jei mokslininkai sako „beveik kaip vaistas“ – galbūt verta išbandyti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.