Pamėlęs nagas ant kojos piršto ilgai nedavė ramybės 54 metų vilnietei Rimai. Prieš vykdama atostogauti prie Viduržemio jūros, ji užsuko į grožio saloną pasidaryti pedikiūro. Moteris manė, kad negražus nagas galėjo atsirasti dėl netinkamos avalynės. Be to, savo sodybos kieme mėgstanti vaikščioti basa moteris svarstė, kad galėjo netyčia susižeisti pirštą. Daugiau nei pusę metų verslininkė laukė, kol negražus nagas ataugs. Tačiau taip neatsitiko.
Kai grožio specialistė patarė jai kreiptis į odos specialistą, moteris net susigėdo, kad nesirūpina pėdų priežiūra. Tik tada, kai apsilankė Nacionaliniame vėžio institute, jai buvo nustatyta tikroji diagnozė – melanoma.
„Esu dėkinga grožio specialistei, kuri įtarė piktybinę ligą ir patarė ilgai nedelsti. Jei būčiau negražų nagą pati nusilakavusi, tikriausiai būčiau ir pamiršusi nelemtą dėmę. Svarbu, kad kas nors paragintų ieškoti medikų pagalbos“, – tikino verslininkė Rima.
Melanoma: klastingas odos vėžys
Vis kaitriau šildant saulei, medikai įspėja: nesaikingas deginimasis sukelia odos vėžį. Odos melanoma dažnai būna matoma, tačiau nieko neskauda. Iki šiol Lietuvoje daugelis žmonių į medikus kreipiasi tada, kai juos suriečia skausmas.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas pasakojo, kad neretai žmonės į odos specialistus kreipiasi pernelyg vėlai. Odos melanoma – piktybinis navikas, išsivystęs iš odoje esančių ląstelių melanocitų, gaminančių pigmentą melaniną. Melanoma sudaro mažiau nei 5 procentus visų odos piktybinių auglių, bet mirštamumo nuo šios ligos rodiklis yra vienas didžiausių. Melanoma lemia daugiau nei 90 procentų visų mirčių nuo odos vėžio.
Pagrindiniai melanomos rizikos veiksniai
Vienas didžiausių rizikos veiksnių, sukeliančių melanomą, yra ultravioletinė spinduliuotė (saulės poveikis, soliariumai) ir individualios žmogaus savybės, pavyzdžiui, padidėjęs jautrumas saulės spinduliams, daugybiniai apgamai ar pigmentinės dėmės, šeiminė anamnezė.
Melanoma gali atsirasti ir tose kūno vietose, kurios nėra veikiamos tiesioginių saulės spindulių. Tačiau kaitinantis saulėje didėja pigmentinių ląstelių genetinės mutacijos tikimybė. Melanomai vystantis formuojasi metastazės, pakinta limfmazgiai.
Neseniai vykusioje tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje, skirtoje ultragarso diagnostikai, A. Česas įspėjo, kad turime būti pasiruošę didėjančiam melanomos atvejų skaičiui Lietuvoje.
Ar odos melanoma gali būti mirtinai pavojinga?
„Iš visų Europos valstybių Lietuva skiriasi tuo, kad penkerių metų išgyvenamumas nuo tos dienos, kai nustatyta melanoma, yra vienas mažiausių. Šie duomenys buvo publikuoti prieš keletą metų, kol dar nebuvo paskelbta pandemija dėl koronaviruso, tačiau yra mažai vilčių, kad Lietuvos situacija per šį laikotarpį iš esmės pagerėjo“, – teigė A. Česas. Jis pridėjo, kad nauji klinikiniai tyrimai rodo nežymų pagerėjimą, tačiau šiuolaikinių gydymo metodų taikymo požiūriu Lietuva atsilieka nuo Europos apie keletą metų.
Tai reiškia, kad tam tikra grupė pacientų, kuriems melanoma yra išplitusi į limfmazgius, dar negauna papildomo efektyvaus gydymo. „Šio gydymo efektyvumas rodo, kad maždaug pusei pacientų melanoma niekada neatsinaujina. Bet tokio pažado mes dar negalime duoti savo pacientams Lietuvoje“, – apgailestavo medikas. Taip pat trūksta visų priemonių metastazavusiai melanomai gydyti, o esamos klinikinės tyrimų programos padeda tik daliai pacientų.
Sergamumas melanoma didėja visame pasaulyje. JAV ši liga užima penktąją vietą, o manoma, kad 2030-aisiais sergamumo melanoma rodiklis šioje šalyje užims antrąją vietą po krūties vėžio. „Negalime manyti, kad ši tendencija aplenks Lietuvą“, – įspėjo A. Česas.
Ar pakanka melanomos patikros programų?
Dėl melanomos patikros programos kūrimo netyla diskusijos visame pasaulyje. Europoje nėra ekspertų sutarimo, ar patikra gali duoti apčiuopiamos naudos, nes ji turėtų būti nebrangi, lengvai prieinama, minimaliai invazinė ir turėti ekonominį efektą, susijusį su didesniu išgyvenamumu.
Lietuvos medikai prisideda prie šio proceso: Klaipėdoje ir Vilniuje įvairios klinikos organizuoja melanomos patikros dienas. Tačiau sisteminės melanomos patikros programos, kurioje dalyvautų jokių nusiskundimų neturintys asmenys, Lietuvoje dar nėra.
Europos kovos su vėžiu plane taip pat diskutuojama apie tokią priemonę, tačiau kiekviena valstybė gali savarankiškai nuspręsti, kokias patikros programas diegs.
Lietuvos geografinės padėties paradoksas
„Iš tikrųjų mūsų šalyje nėra didelio ultravioletinių spindulių indekso, tai lėmė mūsų šalies geografinė padėtis. Kita vertus, tai nėra gerai“, – aiškino A. Česas. Jis pridūrė, kad Skandinavijos ir kitų Šiaurės šalių gyventojai kur kas dažniau serga agresyvia infiltruojančia melanomos forma, kuri greičiau sukelia metastazių ir lemia didesnį mirštamumą. Tuo tarpu šalyse, esančiose arčiau pusiaujo, dažniau pasitaiko paviršiaus melanoma, kurios operacinis gydymas yra efektyvesnis.
„Lietuva dėl savo geografinės padėties patenka į rizikos zoną, kur melanoma būna gerokai agresyvesnė. Mūsų šalyje mirštamumo nuo melanomos rodiklis yra aukštesnis“, – perspėjo specialistas. Rizika susirgti agresyvesne melanoma labiau gresia šviesios odos, mėlynų akių žmonėms, taip pat turintiems strazdanų.
Melanoma aplenkia net mažuosius
Anksčiau buvo manoma, kad melanoma aplenkia mažamečius, tačiau ši nuomonė pasikeitė. „Vien Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet nustatoma atvejų, kai melanoma suserga paaugliai. Jie yra stebimi, konsultuojamasi su užsienio klinikomis“, – sakė A. Česas.
Tyrimai, atlikti Kylyje, Vokietijoje, įsikūrusioje dermatologijos klinikoje, rodo, kad melanoma sparčiai plinta ir tarp vaikų. Tai susiję su paveldimumu ir tam tikrų genų mutacija. Jau taikoma praktika, kad jei tėvai sirgo melanoma, jų vaikai turi būti kur kas anksčiau ir dažniau apžiūrimi.
Kaip apsisaugoti ir atpažinti melanomos požymius?
Norint išvengti melanomos, būtina naudoti apsauginius kremus ir losjonus, saulėtą dieną vilkėti lengvus, odą dengiančius drabužius, nešioti skrybėlę ar kepurę. Nuo saulės ypač reikia saugoti vaikus ir paauglius, nes pernelyg ilgas laikas, praleistas saulėje vaikystėje ar paauglystėje, didina riziką ateityje susirgti melanoma. Melanomos, kaip ir krūties vėžio, profilaktikai tinka vitaminas D, kurio moterys Lietuvoje turi labai mažai.
Kokie požymiai išduoda, kad apgamas yra supiktybėjęs?
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų melanomos atvejų, du trečdaliai iš jų – moterims, vienas trečdalis – vyrams. Svarbu, kad žmonės įprastų stebėti savo odą, apžiūrėtų sunkiai matomas vietas – pažastis, tarpupirščius, o nugarą parodytų artimajam.
Sveikų apgamų spalva yra rusva, jie būna taisyklingos formos, krašto kontūras lygus, o paviršius švelnus. Tuo metu supiktybėjęs apgamas didėja nevienodai į visas puses, todėl melanomai būdinga netaisyklinga forma. Paviršiaus spalva tampa netolygi, atsiranda ir kitos spalvos intarpų. Neretai darinio kraštai parausta. Melanoma odoje auga greitai. Negydomas navikas skverbiasi gilyn į odą, jo paviršius tampa gruoblėtas. Kartais navikas darosi panašus į mazgą, jis gali išopėti. Ilgainiui metastazių gali atsirasti sritiniuose limfmazgiuose, taip pat kitose nuo pirminio židinio nutolusiose odos vietose ir vidaus organuose.
Bet koks odoje atsiradęs darinys, kuris neišnyksta per pusantro ar du mėnesius, – rimta priežastis apsilankyti pas gydytoją. Nors nedaug įprastinių apgamų virsta melanoma, kilus įtarimų nereikėtų delsti. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo sėkmingesnis būna gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.