Mūsų žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, sudarančių išties sudėtingą ir darnią ekosistemą. Ši mikrobiota atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas, pradedant virškinimu ir baigiant imuninės sistemos reguliavimu. Tačiau vos tik ši pusiausvyra sutrinka, gali atsirasti įvairių nepageidaujamų simptomų, kurie signalizuoja apie disbalansą.
„Dažniausiai žmonės skundžiasi pilvo pūtimu, viduriavimu, vidurių užkietėjimu ar kitais su virškinimu susijusiais sutrikimais“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė. Siekiant palaikyti žarnyno sveikatą ir atkurti pusiausvyrą, vis dažniau kalbama apie tris svarbiausius komponentus: probiotikus, prebiotikus ir postbiotikus. Ką reiškia šie terminai ir kodėl jie tokie svarbūs?
Kas yra probiotikai ir kodėl jie mums reikalingi?
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, plačiai žinomi kaip gerosios bakterijos. Vartojami pakankamu kiekiu, jie teigiamai veikia žmogaus sveikatą, ypač žarnyno veiklą, stiprina imuninę sistemą ir palaiko mikrobiotos balansą. Šie mikroorganizmai atlieka esminį vaidmenį mūsų organizmo funkcionavime.
„Dažniausiai tai pieno rūgšties bakterijos, tokios kaip Lactobacillus ar Bifidobacterium, taip pat tam tikros mielės. Patekusios į žarnyną, jos varžosi su patogeniniais mikroorganizmais dėl vietos ir maistinių medžiagų. Taip jos tarsi stiprina žarnyno gleivinės barjerą ir dalyvauja imuninės sistemos reguliavime. Be to, jos padeda skaidyti kai kurias maisto medžiagas, gamina trumposios grandinės riebalų rūgštis, kurios maitina žarnyno ląsteles“, – teigia vaistininkė E. Ramaškienė.
Probiotikų nauda: ne tik žarnynui, bet ir visam organizmui
Nors probiotikai dažniausiai siejami su virškinimo sistemos veikla, vaistininkė E. Ramaškienė pabrėžia, kad jų poveikis gerokai platesnis ir neapsiriboja vien tik žarnyno funkcijų gerinimu. Probiotikai yra gyvybiškai svarbūs ir kitoms organizmo sistemoms.
„Probiotikai gali būti naudingi ne tik žarnyno veiklai ar virškinimui, bet ir imuninės sistemos stiprinimui. Žarnynas glaudžiai susijęs su virškinimo sistema, todėl tinkamai veikianti žarnyno mikrobiota prisideda prie organizmo apsaugos nuo infekcijų.
Lygiai taip pat sutrikusią žarnyno mikrobiotą kartais gali išduoti ir odos problemos ar net nuotaikų svyravimai“, – vardija vaistininkė E. Ramaškienė. Tai rodo, kad subalansuota žarnyno ekosistema yra esminė bendrai savijautai ir sveikatai.
Probiotikai Jūsų mityboje: natūralūs šaltiniai
Integruoti probiotikus į kasdienę mitybą yra paprasčiau, nei atrodo. Daugelis fermentuotų maisto produktų yra puikus šių gerųjų bakterijų šaltinis. Svarbu atkreipti dėmesį į produkto apdorojimą, siekiant išsaugoti gyvuosius mikroorganizmus.
„Fermentuoti maisto produktai yra natūralus ir turtingas probiotikų šaltinis. Gyvųjų bakterijų galima rasti natūraliame jogurte, kefyre, raugintuose kopūstuose, kimčiuose ar kombučoje. Tik svarbu rinktis produktus, kurie po fermentacijos nebuvo termiškai apdoroti, nes aukšta temperatūra sunaikina gyvuosius mikroorganizmus. Būtent tokių produktų reguliarus vartojimas gali padėti palaikyti mikrobiotos įvairovę“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.
Vis dėlto, ilgą laiką susiduriant su virškinimo sutrikimais ar kitomis sveikatos problemomis, vaistininkė rekomenduoja nedelsiant apsilankyti pas gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir, prireikus, paskirtas tinkamas gydymas. Mityba yra svarbi, tačiau ji nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
Prebiotikai: gerosioms bakterijoms reikalingas maistas
Probiotikai negali efektyviai veikti be tinkamos “mitybos”. Čia į pagalbą ateina prebiotikai – medžiagos, kurios sukuria palankią aplinką gerųjų bakterijų augimui ir dauginimuisi. Vaistininkė E. Ramaškienė pastebi, kad daugelis, susirūpinę savo žarnyno mikrobiotos veikla, dažnai pamiršta, kad svarbu pasirūpinti ne tik pačiais probiotikais, bet ir juos maitinančiais prebiotikais.
„Prebiotikai – tai nevirškinamos maistinės skaidulos, kurios tampa maistu gerosioms bakterijoms. Skirtingai nei probiotikai, prebiotikai nėra gyvi organizmai. Jie natūraliai randami tokiuose maisto produktuose kaip avižos, ankštinės daržovės, grūdai, bananai, svogūnai, česnakai. Tad būtent prebiotikai sudaro probiotikams palankias sąlygas įsitvirtinti ir daugintis“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Postbiotikai: naujausias atradimas žarnyno sveikatai
Be probiotikų ir prebiotikų, mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria ir trečiajam komponentui – postbiotikams. Jie yra naujesnis atradimas, tačiau jų svarba žarnyno sveikatai yra vis labiau įvertinama.
Vaistininkė E. Ramaškienė priduria, kad kalbant apie žarnyno sveikatą svarbu ir postbiotikai:
„Postbiotikai – tai biologiškai aktyvios medžiagos, susidarančios probiotikams fermentuojant skaidulas, pavyzdžiui, rūgštys, fermentai ir peptidai. Jie stiprina imunitetą, mažina uždegimus žarnyne ir visame organizme, palaiko žarnyno sveikatą. Jų galima pasisavinti iš fermentuotų produktų, daug skaidulų turinčio maisto arba papildomai vartojant maisto papildus“, – priduria vaistininkė E. Ramaškienė. Šie komponentai veikia sinergiškai, padėdami palaikyti optimalią žarnyno ekosistemą ir bendrą organizmo atsparumą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.