Kembridžo universiteto mokslininkai atliko išsamų tyrimą, siekdami nustatyti ilgo televizoriaus žiūrėjimo ir sėdimo gyvenimo būdo įtaką koronarinės širdies ligos rizikai. Jų apskaičiavimai rodo, kad apie vieną iš dešimties koronarinės širdies ligos atvejų būtų galima išvengti, jei žmonės praleistų mažiau laiko priešais TV ekraną.
Koronarinė širdies liga yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių Jungtinėje Karalystėje, kasmet nusinešanti maždaug 64 tūkst. gyvybių. Ilgas sėdėjimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas jau seniai pripažįstami kaip reikšmingi rizikos veiksniai. Siekdami nuodugniai išanalizuoti šią sąsają, tyrėjai pasinaudojo JK biobanko duomenimis, apimančiais daugiau nei pusės milijono žmonių genetiką, gyvenimo būdą ir sveikatos rodiklius.
Kiek laiko prie televizoriaus didina riziką?
Tyrimo rezultatai atskleidė aiškų ryšį: asmenys, kurie kasdien televizorių žiūrėjo ilgiau nei keturias valandas, susidūrė su didžiausia širdies ligų rizika. Ši rizika išliko aukšta net ir tiems, kurie genetiškai nebuvo linkę sirgti širdies ligomis.
Mažiau laiko praleidžiantys prie televizoriaus ekrano galėjo džiaugtis mažesne rizika. Tiems, kurie žiūrėjo dvi ar tris valandas per dieną, rizika susirgti širdies ligomis buvo šešiais procentais mažesnė, palyginti su ilgiausiai žiūrinčiais. O patys atidžiausi savo sveikatai, žiūrintys televizorių mažiau nei valandą per dieną, širdies ligų riziką sumažino net 16 procentų. Tyrimo išvadose konstatuojama, kad 11 procentų koronarinės širdies ligos atvejų būtų galima išvengti, jei kasdien prie televizoriaus būtų praleidžiama mažiau nei valanda.
„Mūsų tyrimas suteikia unikalių įžvalgų apie tai, kaip sumažindami televizijos žiūrėjimo laiką galime užkirsti kelią koronarinės širdies ligos išsivystymui“, – teigė Kembridžo universiteto tyrėjas dr. Youngwonas Kimas.
Genetika ar įpročiai?
Vienas iš įdomiausių tyrimo aspektų – genetinio polinkio įtaka. Nustatyta, kad asmenys, žiūrintys televizorių mažiau nei valandą per dieną, turėjo mažesnę tikimybę susirgti šia liga, nepriklausomai nuo jų genetinės rizikos. „Visai nesudėtingas gyvenimo būdo pokytis galėtų padėti žmonėms, turintiems aiškiai išreikštą genetinį polinkį sirgti koronarine širdies liga, leistų jiems valdyti kylančią riziką“, – pabrėžė dr. Youngwonas Kimas.
Kodėl televizorius pavojingesnis už kompiuterį?
Įdomu tai, kad tyrimo metu nebuvo aptikta aiškaus ryšio tarp širdies ligų ir prie kompiuterio praleidžiamo laiko. Mokslininkai pateikė keletą galimų paaiškinimų, kodėl televizoriaus žiūrėjimas gali būti pavojingesnis:
- Žmonės dažniau renkasi žiūrėti televizorių po kaloringos vakarienės, kas gali didinti gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje.
- Prie televizoriaus dažniau užkandžiaujama, lyginant su naršymu internete.
- Prie televizoriaus dažniau užsisėdima ilgesnį laiką, o dirbant kompiuteriu asmenys labiau linkę nutraukti veiklą, pavyzdžiui, atsistoti ar pasivaikščioti.
Sveikatos rekomendacijos
Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) nuolat pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą ir rekomenduoja sėdimas veiklas keisti į bet kokio intensyvumo judėjimą, siekiant palaikyti gerą sveikatą. Kembridžo universiteto medicininių tyrimų tarybos dr. Katrien Wijndaele, viena iš tyrimo autorių, pridūrė: „Nors negalima tvirtai teigti, kad sėdėjimas žiūrint televizorių tiesiogiai padidina riziką susirgti koronarine širdies liga, mūsų darbo išvados atitinka PSO gaires.“
Šis tyrimas dar kartą patvirtina, kad net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti didžiulę įtaką mūsų širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai, padėdami išvengti rimtų ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.