Krūties vėžys išlieka viena klastingiausių ligų, reikalaujančių nuolatinio budrumo ir atsakingo požiūrio į savo sveikatą. Ankstyva diagnostika yra lemiamas veiksnys sėkmingam gydymui. Santaros klinikų specialistės perspėja moteris atkreipti dėmesį į specifinę krūtų savybę, kuri gali padidinti riziką susirgti šia liga, ir dalijasi svarbiausiais patarimais, kaip apsisaugoti.
Tankaus liaukinio audinio reikšmė: kada būti budriai?
Itin budrios turėtų būti moterys, kurių krūtų liaukinis audinys yra ypač tankus, įspėja Santaros klinikų Radiologinės ir branduolinės medicinos centro gydytoja Indrė Lekienė.
„Iš tikrųjų yra tokia tarptautinė rekomendacija, kad jei moteris darėsi ultragarsinį tyrimą ar mamogramą, ji turėtų būti informuota, kad jos krūtų audinys yra liaukinis. Tam, kad moteris žinotų, suklustų ir suprastų, kad jai reikia dažniau pasitikrinti“, – sakė I. Lekienė.
Nors tokioms moterims nėra atskiros prevencinės programos, gydytoja paragino besirūpinančias savo sveikata atlikti ultragarsinį tyrimą kartą per metus. Jo metu didesnį gerybinių darinių kiekį pastebėjęs gydytojas, esant reikalui, pasiųstų pacientę papildomam magnetinio rezonanso tyrimui. „Šis tyrimas krūtų diagnostikoje yra pats jautriausias ir geriausiai padeda atrasti pakitimus“, – pridūrė I. Lekienė.
Ankstyva diagnostika – raktas į sėkmingą gydymą
Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja dr. Daiva Gudavičienė akcentavo, kad ankstyvose stadijose liga gali neturėti jokių simptomų. Pavyzdžiui, 30–40 proc. šiuo metu gydomų krūties vėžio atvejų yra būtent tokie.
„Tai yra argumentas už profilaktinius patikrinimus. Kuo anksčiau nustatai vėžį, tuo mažiau agresyvus gydymas yra reikalingas. Jeigu „pagauname“ nulinės stadijos vėžį, nekalbame apie chemoterapiją. Kai nustatomas pirmos stadijos vėžys, jo prognozės yra ženkliai geresnės nei vėlesnių stadijų susirgimų“, – paaiškino D. Gudavičienė.
Krūtų savityra: ką reikia žinoti?
Gydytoja D. Gudavičienė rekomenduoja moterims reguliariai stebėti, ar nėra jokių įtartinų krūtų pakitimų.
„Reikėtų apsižiūrėti prieš veidrodį. Galima rankas atmesti į šonus ar pakelti į viršų. Veidrodyje labai gražiai matosi odos patraukimai, įdubimai, krūties simetrijos pasikeitimai“, – pridūrė D. Gudavičienė.
Taip pat gydytoja patarė moterims krūtis įdėmiai apsičiuopti kartą per mėnesį. Patogus atskaitos taškas – mėnesinių pabaiga. Kartais apie ligą signalizuoja limfmazgių padidėjimas pažastyje.
Klastingos vėžio formos ir simptomai
Labai klastinga ligos forma – uždegiminis krūties vėžys. Normalu, kad krūtimi maitinančiai moteriai gali išsivystyti mastitas (pieno liaukos uždegimas), tačiau jei jis nepasiduoda gydymui antibiotikais, gali būti onkologinis susirgimas. „Jeigu moteriai nėra temperatūros, uždegiminiai rodikliai nepadidėję, o krūtis dega ir yra patinusi, reikia galvoti, kad gali būti mastitinė krūties vėžio forma. Ji būna agresyvios eigos, todėl nevalia uždelsti su kreipimusi į gydytoją“, – pabrėžė D. Gudavičienė.
D. Gudavičienė taip pat apibūdino įvairias piktybinių navikų rūšis: dažniausiai tai liaukinio audinio augliai – įvairios karcinomos, arba iš jungiamojo audinio kilę piktybiniai augliai – sarkomos. Krūtyje taip pat gali atsirasti metastazės iš kitų lokacijų piktybinių susirgimų, tokių kaip melanoma ar kiaušidžių vėžys. Gydytoja taip pat atkreipė dėmesį į krūties spenelių ligas, pasireiškiančias žaizdelėmis, išopėjimais, kartais pleiskanojimu ar šerpetojimu. „Jei krūtimi nemaitinančiai moteriai ar net vyrui yra pažeistas spenelis, nereikėtų to ignoruoti, derėtų pasirodyti specialisto konsultacijai“, – patarė ji.
Krūties vėžys vyrams: retai, bet agresyviai
Krūties vėžys neaplenkia ir vyrų. Tokie atvejai yra reti, tačiau ligą sunkiai atpažįsta tiek patys pacientai, tiek šeimos gydytojai. Dėl šios priežasties krūties vėžys vyrams beveik visada nustatomas vėlyvose stadijose. Ypač susirūpinti turėtų tie vyrai, kurių pirmos eilės giminaičiams vyrams buvo diagnozuota ši liga. „Apčiuopus neaiškų darinį, pastebėjus spenelio įsitraukimą ar žaizdeles, rekomenduojama nedelsti pasitikrinti“, – akcentavo medikė.
Prevencinės programos ir genetinė rizika
Lietuvoje veikia prevencinė programa, pagal kurią moterims tirti panaudojama mamografija – rentgeninis krūties tyrimo būdas, leidžiantis aptikti net labai mažų matmenų navikinį darinį. Moterys nuo 50 iki 69 metų mamogramą turėtų atlikti kas dvejus metus, jei gydytojas nenurodo kitaip. Tačiau I. Lekienė pastebi, kad vis daugiau moterų ateina pasitikrinti, tačiau dalyvavimas nėra pakankamai didelis.
Nustatyta, kad BRCA1 ir BRCA2 genų patogeniniai variantai padidina krūties vėžio išsivystymo riziką. Dėl jų išsitirti siūloma, jei kelios giminaitės krūties vėžiu susirgo nesulaukusios 50 metų. Šį geną turinčioms moterims Lietuvoje nemokamai siūlomos papildomos profilaktikos priemonės. Gydytojai kartais pataria atlikti profilaktinę mastektomiją, kuri operacijos metu pašalina krūties audinį ir atkuria jį implantais. „Operacija nėra lengva, bet yra gera tuo, kad 95 proc. sumažina riziką susirgti krūties vėžiu“, – pasakojo D. Gudavičienė, pabrėždama, kad tai yra galimybė, o ne privalomas sprendimas.
Pabaiga: Kreipkitės laiku
Jei dėl neaiškių darinių kyla įtarimų, specialistai pataria pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, o ne laukti, kol kas nors pakvies. „Reikia aiškiai suvokti, kad prevencinė programa skirta moterims, kurios nieko nejaučia, šeimos gydytojas neturi jokių įtarimų“, – pabrėžė D. Gudavičienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.