Neurologas griauna mitus apie migreną: ji renkasi bet ką, tačiau su ja galima išmokti gyventi

Neretai manoma, kad migrena yra specifinės asmenybės bruožas, tačiau garsus neurologas dr. Jokūbas Fišas griauna šiuos stereotipus. Pasak jo, migrena nepaiso griežtų kriterijų ir gali kankinti absoliučiai bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo jo charakterio ar gyvenimo būdo. Tai gali būti tiek kūrybiškas, atsipalaidavęs, tiek darbštus ir itin susikaupęs individas.

Migrena – liga, nepaisanti asmenybės bruožų

Nors genetiniai veiksniai ir paveldimumas turi reikšmės, didindami tikimybę sirgti migrena, jei šis polinkis perduodamas per kartas, psichologinis migrenos kamuojamų žmonių portretas yra nepaprastai įvairus. Tai reiškia, kad liga nepasirenka pagal mūsų psichologinę struktūrą, nors asmeninės savybės gali nulemti, kaip su ja bus susidorojama.

Dviejų tipų požiūris į ligą: kas kenčia labiau?

Dr. J. Fišas pastebi, kad žmonių santykis su migrena gali smarkiai skirtis. Jautresni asmenys, patyrę priepuolį, linkę pernelyg ilgai „iškristi“ iš įprastinių veiklų, pergalvoti ir kartais net „padaryti iš musės dramblį“. Tokiems pacientams dažnai mažiau padeda įprastas gydymas, jie rečiau imasi tarppriepuolinių profilaktinių priemonių, todėl iš esmės labiau kenčia. Priešingai, kita žmonių grupė į migreną žiūri ramiau, aktyviai imasi profilaktikos, supranta, kad priepuolis praeis ir nebus mirtinas. Skausmui nuslopus, jie greičiau grįžta į kasdienes veiklas. „Tokiam žmogui yra lengviau“, – patirtimi dalijasi neurologas, pabrėždamas psichologinio nusiteikimo svarbą.

Gydytojo neurologo vaidmuo: daugiau nei tik gydymas

Kelyje su migrena itin svarbi gydytojo neurologo pagalba. Dr. Jokūbas Fišas išskiria esminę gydytojų misiją: „Gydytojas užsiima gydymu, profilaktika, išaiškinimu ir parama.“ Specialistas ne tik padeda pacientui išgyventi ūmų priepuolį, bet ir siekia ilgalaikio tikslo – padėti jam pasveikti ir atsistatyti. Gydytojas nukreipia ligonį „teisinga vaga“, rūpinasi ne tik fizine sveikata, bet ir asmenybės gerove, todėl iš dalies turi būti ir geras psichologas.

Globalūs gydymo standartai ir individualus požiūris

Kalbant apie migrenos gydymo skirtumus tarp Lietuvos ir užsienio, neurologas J. Fišas teigia, kad Vakarų medicinos praktika yra iš esmės vienoda. Globalizacijos dėka medicinoje suformuoti aiškūs kriterijai, klasifikacija ir suvienodinti gydymo standartai. Nors gydymo metodai ir priemonės nuolat tobulėja, Lietuvoje teikiamas gydymas iš esmės nesiskiria nuo kitų Vakarų valstybių praktikų.

Vis dėlto, skirtis gali paties gydytojo požiūris ir priėjimas prie paciento. Pavyzdžiui, kai kurie specialistai skiria daugiau tarpdisciplininių patarimų, rekomenduodami lankytis pas kineziterapeutus ar kitus specialistus. „Tai – ne internacionaliniai, o subjektyvūs gydytojo požiūrio skirtumai“, – paaiškina J. Fišas, pabrėždamas individualizuoto dėmesio svarbą. Lietuvos ir pasaulinės neurologų bei insulto asociacijos narys turi aiškų principą: „Po susitikimo su gydytoju, pacientui turi bent kiek pagerėti. Jei išėjus iš gydytojo kabineto Jums nepasidarė geriau – buvote ne pas tą gydytoją.“

Gyvenimo misija ir savęs priėmimas

Dr. Jokūbas Fišas tvirtai tiki, kad kiekvienas privalome rūpintis savimi: stengtis gyventi ir džiaugtis, o ištikus sveikatos problemoms – išmokti prisitaikyti prie savo sutrikimų ar patologijų. „Gyventi mes privalome. Turime gyventi neužduodant jokių klausimų“, – teigia neurologas. Anot jo, prie šios gyvybiškai svarbios misijos gali prisidėti menas, geros emocijos ir meilė, skatinantys gėrį, kuris, kaip ir blogis, yra kiekviename iš mūsų.

Kas yra migrena? Simptomai ir apibrėžimas

Migrena – tai idiopatinis epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų. Migrenos priepuoliams būdingas pykinimas, vėmimas, padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija) ir triukšmui (fonofobija). Be to, prieš prasidedant priepuoliui, gali varginti dirglumas, irzlumas, sumažėjęs darbingumas ir kiti simptomai. Po priepuolio dar kelias dienas gali būti jaučiamas nuovargis, išsekimas ir sumažėjęs darbingumas.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 1 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *