Alzheimerio liga – lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga ir viena dažniausiai pasitaikančių demencijos formų vyresniame amžiuje. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ši liga glemžiasi ne tik senjorus. Jei suserga jaunesnio amžiaus žmogus, iki 65 metų, neretai ir perkopęs vos 50 metų ribą, liga progresuoja greičiau, tad išgyvenamumas yra trumpesnis nei tų, kurie suserga sulaukę beveik 80 metų. Jaunesniems pacientams išgyvenamumas paprastai siekia 5–7 metus, vyresniems – apie 10 metų.
Pirmieji, tarsi nematomi ligos simptomai
Neretai ligos pradžia išlieka nepastebėta, o artimieji ar pats sergantysis pokyčius nurašo nuovargiui ar senatvei. Pirmieji ženklai pasireiškia elgesio ir pomėgių kaita. Aktyvus, daug bendraujantis asmuo staiga tampa pasyvesnis, praranda susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmo. Mėgęs keliones, koncertus ar renginius, žmogus pamažu nustoja norėti bendrauti ir net išeiti iš namų. Su laiku pradeda užmiršti nesenus įvykius, o tai kartais tampa priežastimi, kodėl vengiama susitikimų su draugais ar giminaičiais.
„Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, neretai pirmasis simptomas yra kalbos sutrikimas, pamirštami paprastų daiktų pavadinimai, trūksta žodžių, sakiniai tampa trumpi, – sako neurologė dr. V. Valeikienė. – Neretai artimieji į tai nelabai kreipia dėmesio, nes mano, kad su amžiumi natūralu, jog siaurėja interesų ratas, iš namų nesinori išeiti ir dėl bendrai silpstančios sveikatos. Bet neretai tai jau yra Alzheimerio ligos pranašas.“
Kaip diagnozuojama Alzheimerio liga?
Liga diagnozuojama atidžiai vertinant paties paciento nusiskundimus, nors neretai jis pats niekuo nesiskundžia ar nepajaučia pakitimų. Didelę reikšmę diagnozės nustatymui turi ir artimųjų išsakyti pastebėjimai apie pasikeitusį elgesį ar atminties sutrikimus. Siekiant patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas galimas priežastis, atliekami įvairūs tyrimai.
„Atliekame galvos kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso bei kraujo tyrimus.
Šiais būdais siekiame išsiaiškinti ar nėra skydliaukės, kepenų bei inkstų funkcijos sutrikimų, kadangi jie taip pat gali sąlygoti atminties sutrikimus. Kartu vertiname ar nėra vitamino B12 kiekio – jis taip pat čia atlieka reikšmingą vaidmenį. Tam tikrais atvejais atliekame ir genetinius tyrimus“, – aiškina dr. V. Valeikienė.
Kas vyksta organizme sergant Alzheimeriu?
Sergant Alzheimerio liga, nervų skaidulos smegenyse plonėja, vyksta lėtinė neurodegeneracija. Galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai – amiloidas ir Tau proteinas, sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Dėl šių pokyčių keičiasi paciento elgesys, prastėja atmintis, ypač naujos informacijos įsiminimas ir trumpalaikė atmintis. Taip pat keičiasi interesai, atsiranda apatija ir vargina nuotaikų kaita.
Gydymas ir slauga: ką svarbu žinoti?
Pasak gydytojos neurologės, nors ši lėtinė progresuojanti liga šiandien vis dar nėra išgydoma, ją vis tiek būtina gydyti siekiant sulėtinti progresavimą. Labai svarbu nuolat konsultuotis su gydančiu neurologu, kad būtų įvertintas ligos progresavimas ir gretutiniai simptomai. Tai gyvybiškai svarbu ne tik sergančiajam, bet ir artimiesiems, kurie juo rūpinasi.
„Artimiesiems būna labai sunku dėl sergančio artimojo ir dažnai iškyla dilema – slaugyti sergantįjį patiems ar ieškoti profesionalų pagalbos. Jeigu sergančiojo artimieji tikrai žino, kad negalės slaugyti jo namuose iki paskutinės dienos ir reikės apgyvendinti slaugos įstaigoje, rekomenduojama tai padaryti kuo anksčiau, kad pacientas galėtų prisitaikyti prie naujos aplinkos“, – pataria neurologė dr. V. Valeikienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.